Anot tyrimui vadovavusio Utrechto universiteto (Nyderlandai) geologo Douwe'o van der Meero, atmosferoje atsidūrę milžiniški šių dujų kiekiai juros periodo Žemės klimatą pavertė ypač drėgnu ir tvankiu šiltnamiu.
Mokslininkai savo veikloje pritaikė naujausią vizualizavimo metodą – seisminę tomografiją ir tokiu būdu atkūrė prieš 250 mln. metų atmosferoje vyravusių anglies dvideginio dujų emisijų skaičius. Išvadas tyrėjai darė, analizuodami žemės drebėjimų bangų kelionę Žemės paviršiumi ir sudarydami Žemės gelmių struktūrinius vaizdinius.
Mokslininkai savo veikloje pritaikė naujausią vizualizavimo metodą – seisminę tomografiją ir tokiu būdu atkūrė prieš 250 mln. metų atmosferoje vyravusių anglies dvideginio dujų emisijų skaičius.
„Šis metodas analogiškas kompiuterinės tomografijos metodui medicinoje, – aiškina D.van der Meeras. – Kai taip tiksliai galime užfiksuoti seisminių bangų apkeliavimo aplink Žemę laiką, įmanoma sukurti tam tikrą Žemės greičio modelį, pagal kurį atokesni regionai yra tankesni, o vėsesnės tektoninės plokštės nugrimzta į Žemės gelmes.“
Tyrimo tikslas – pademonstruoti, kaip prieš 250 mln. metų tektoninių plokščių variacijos turėjo įtakos CO2 emisijų variacijomis. Kuo giliau pavyksta pažvelgti į Žemės gelmes, tuo į senesnius laikus sugrįžtama. „Mums pavyko pasiekti tokį svarbų žilos senovės periodą, kai pradėjo skilti Pangėjos superžemynas“, – pabrėžia tyrimo autorius.
Skenuodami Žemės gelmes, tyrėjai surado tektonines plokštes, kurios į planetos gelmes nugrimzdo prieš 250 mln. metų. Tada jie išmatavo jų parametrus ir apskaičiavo, kad Žemė anuomet anglies dvideginio išskirdavo 2 kartus daugiau nei dabar.
Gautus skaičius tyrėjai pritaikė plačiai naudojamam paleoklimatiniam modeliui – kad būtų galima nustatyti, kaip kilo visų vulkaninių CO2 emisijų lygis atmosferoje. Kadangi anuomet Žemėje būta mažiau augalijos, bendras CO2 kiekis atmosferoje šiandieninį kiekį viršijo maždaug 5 kartus, mano mokslininkai.
Šie skaičiai yra gerokai didesni už skaičius, gautus devintame ir dešimtame XX a. dešimtmečiuose atliktų tyrimų metu. Tada mokslininkai skaičiavo remdamiesi netiesioginiais jūros lygio kitimo duomenimis. Nuo tada mokslininkų supratimas apie Žemę gerokai pažengė į priekį, ir tyrėjai suprato, kad senesni vertinimai gali būti netikslūs.
„Didžiuliai anglies dvideginio kiekiai atmosferoje turėjo milžiniškos įtakos ir planetos klimatui, ir florai, ir faunai, – apibendrino D. van der Meeras. – Vis dėlto žmonija dabar anglies dvideginio į atmosferą išskiria daugiau nei anuomet ugnikalniai. Mes planetos klimatą veikiame beprecedenčiu mastu. Ar dėl to keisis klimatas? Klausti reikėtų: „Kaip keisis klimatas?“ Nes jis jau keičiasi.“
