Iki šiol kompiuterių ir kitų įrenginių procesoriai tik mažėjo – įprastas procesorius primena didesnį pašto ženklą, o išmaniuose telefonuose ar planšetėse montuojami už nagą mažesni „čipai“. Tad „Cerebras“ sukurtas 22 centimetrų pločio silicio kvadratas yra didesnis už dalį planšečių – tai vienas didžiausių kada nors pagamintų kompiuterinių procesorių. „Cerebras“ tikisi, kad šis jų egzotiškas produktas sudomins dirbtinio intelekto sprendimus kuriančias įmones.
Pasak kitos procesorių gamintojos „Micron“ inžinieriaus Eugenio Culurciello, nors „Cerebras“ kūrinys bus labai brangus, tikrai atsiras įmonės, kurios jį pirks – šiandien dirbtinio intelekto sprendimų kūrėjams trūksta galingų procesorių. Toks „čipas“ leistų padaryti proveržį tokiose DI srityse, kaip virtualios asistentės ar savivaldžiai automobiliai.
„Cerebras“ procesorius yra net 56 kartus didesnio ploto nei galingiausias „Nvidia“ vaizdo procesorius.
Šiandien DI algoritmų srityje „karščiausia“ technologija – taip vadinamasis giluminis mokymasis (angl. deep learning). Tam, kad sėkmingai veiktų šią technologiją naudojantys DI algoritmai turi būti „apmokomi“ – šio proceso metu algoritmai „suryja“ didžiulius duomenų kiekius, kuriuos jie analizuoja ir pagal tai tobulina patys save. Tokie DI algoritmai gali būti naudojami medicinoje atpažinti vėžinius darinius medicininėse nuotraukose – kuo daugiau tokių nuotraukų DI išanalizuoja, tuo geriau veikia vėliau atpažindamas tokius susirgimus.
Tačiau pastaruoju metu būtent skaičiavimo galia tapo ribojančiu veiksniu tokiems DI algoritmams kurti. Todėl DI kūrėjai pastaruoju metu ėmė naudoti vaizdo plokščių procesorius, kurie atsitiktinai pasirodė labai tinkami matematiniams sprendimams, kurie naudojami kuriant giluminį mokymąsi naudojančius DI sprendimus. Tačiau dažnai tam prireikia sujungti šimtus vaizdo procesorių, pavyzdžiui, „OpenAI“ sukūrusiai DI, kuris išmoko žaisti populiarųjį „Dota 2“ žaidimą ir netgi nugalėjo gan profesionalius žaidėjus, prireikė kelių šimtų vaizdo plokščių – ir visa sistema „mokėsi“ savaitėmis.
„Cerebras“ procesorius yra net 56 kartus didesnio ploto nei galingiausias „Nvidia“ vaizdo procesorius. Tačiau jis laikomas ne tik didžiausiu, bet ir sudėtingiausiu – užtat, pasak „Cerebras“ vadovo Andrew Feldmano, jis gali atlikti šimto vaizdo procesorių junginio darbą, tam sunaudodamas mažiau energijos ir užimdamas mažiau vietos. Naujasis procesorius turi įdiegtą atmintinę, be to, duomenys tarp skirtingų jo sričių keliauja apie tūkstantį kartų sparčiau nei tarp sujungtų vaizdo procesorių.
Žinoma, toks dydis sukuria savas problemas ir viena ryškiausių yra aušinimas – „Cerebras“ turėjo sukurti specialią vandens aušinimo sistemą, kad procesorius paprasčiausiai neperkaistų. Todėl A.Feldmanas sako, kad „Cerebras“ pardavinės ne atskirus procesorius, o jiems jau pritaikytas serverių sistemas su visomis reikalingomis detalėmis bei aušinimu.
Kurti šį milžinišką „čipą“ „Cerebras“ padeda didžiausia pasaulyje mikroprocesorių gamintoja TSMC, gaminanti procesorius taip pat ir „Nvidia“ bei „Apple“ įrenginiams. Beje, „Cerebras“ nėra vieninteliai žaidėjai, apsiėmę kurti DI specializuotus procesorius – tokius giluminiam mokymuisi skirtus „čipus“ šiuo metu kuria tiek „Intel“, tiek „Google“. Tiesa, šios kompanijos lieka prie klasikinių procesorių dydžių.
Technologijų rinkos tyrimų kompanijs „Tirias Research“ įkūrėjas Jimas McGregoras spėja, kad „Cerebras“ procesorių naudojanti kompiuterinė sistema galėtų kainuoti daugiau nei milijoną dolerių. Be to, jai prireiktų modifikuoti duomenų centrą, kuriame ji būtų integruojama, o taip pat reikėtų sukurti ir specialią programinę įrangą, kuri leistų DI kūrėjams išnaudoti visą naujojo procesoriaus potencialą. Visgi, pasak eksperto, savo verslą DI grindžiančių IT milžinių, tokių kaip „Amazon“, „Facebook“, ar „Baidu“ tiek šie egzotiško „Cerebras“ procesoriaus aspektai, tiek jo kaina neišgąsdins.
