„Viena vertus, lyg ir aišku, kas yra tas dirbtinis intelektas, kita vertus, neaišku, kur baigiasi jo ribos. Visgi norėdamas ką nors reguliuoti, turi aiškiai matyti griežtas ribas. Ypač kalbant apie tokio lygio dokumentus, kuriuose figūruoja trisdešimties milijonų baudos. Jeigu sakome, kad čia gal ne visai tikslios tos ribos, bet kažkaip laikui bėgant susidėlios, lygiai ta pati problematika iškyla su kitais norminiais aktais, kurie yra rekomendacinio pobūdžio. Dirbtinis intelektas kol kas pernelyg sudėtingas ir kintantis“, – pastebėjimais dalijosi P.Pakutinskas.
Ekspertas pripažįsta, bene grėsmingiausia DI dalis yra jo savarankiškumas, vis dėlto jis nepiešia baisių ateities scenarijų, o kviečia realistiškai pažiūrėti į potencialiai keliamas rizikas.
„Reikėtų vertinti pagal egzistuojančias rizikas ir nekalbėti apie tai, kas gali būti po penkiasdešimties metų ir kaip tai mus užvaldys, lyg sekant scenarijais iš baisių filmų ar knygų. Rizikos visgi realios. Ir pagrindinė Europos Sąjungos (ES) deklaruojama bei sprendžiama problema yra poveikis žmogaus teisėms. Aišku, tai abstrakcija, bet galima žvelgti detaliau, pavyzdžiui, į diskriminavimo elementus. Tarkime, nėra įtraukiama rasė, lytis ar kt.“, – teigia M.Romerio universiteto profesorius.
Apie bene labiausiai žmones gąsdinantį DI aspektą – galimybę pakeisti darbuotojus – specialistas kalba gana ramiai.
„Technologijos nuolat keičia darbo vietas, tai visiškai įprasta. Dėl dirbtinio intelekto gali rastis ir naujų specialybių poreikis. Egzistuoja dvi nuomonės. Viena, teigianti, kad sumažės darbo vietų ir, atvirkščiai – kad susikurs naujos didelės grupės. Kartu yra tyrimų, atliktų iš istorinių duomenų kitose srityse, kad tam tikras technologijų vystymasis sukuria naujų profesijų proveržį“ , – aiškina P.Pakutinskas.
Įdomu, kad DI eksperimentiškai jau taikomas medicinos srityje. Būta net atvejų, kai jis diagnozuoja greičiau ir tiksliau nei gydytojas. Po tokių atvejų pasigirsta samprotavimų, kad ateityje medicinos darbuotojai negalės diagnozuoti ligų be konsultacijos su DI. Tiesa, P Pakutinskas įsitikinęs, kad tokių radikalių permainų artimoje perspektyvoje nebus.
Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys pastebi, kad DI yra pasitelktina ir itin kilniems bei sveikintiniems tikslams. „Europos Sąjunga su JAV susitarė ieškoti galimybių globalioms problemoms spręsti, pasitelkiant dirbtinį intelektą. Vadinasi, tą vertę iš tikrųjų turėtume matyti plačiau. Vis dėlto, kaip ir kiekvienas sudėtingas reiškinys, DI turi įvairių pusių, ne tik juodą ar baltą, bet kažkur bus ir pilkos. Tų aspektų yra daug“, – tvirtina specialistas.
Aišku, jo teigimu, grėsmių išlieka nemažai, juolab kad DI gali pasitarnauti ir dezinformacijai ar kitiems piktavališkiems veiksmams.
Profesorius pabrėžia, kad nuo šiol vis daugiau atsakomybės guls ant informacijos gavėjų, vartotojų pečių. Anot eksperto, seniau buvo daroma prielaida, kad informacija, esanti laikraštyje, yra neišvengiamai teisinga, o šiandien šį mąstymo algoritmą reikia keisti, nes klaidinantis turinys gali prasimušti net į patikimų ir autoritetingų leidinių puslapius.
Daugiau dirbtinio intelekto eksperto įžvalgų apie DI rizikas, potencialius jų suvaldymo būdus ir ES dirbtinio intelekto aktą galite išgirsti tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“.
