Nors vadovų gebėjimai Lietuvoje yra aukštesni nei vidutiniai, jie vis dar atsilieka tarptautiniame lygyje. Nustatyta, kad apie 22 % Lietuvos vadovų kvalifikacijos lygis yra žemesnis už EBPO vidurkį (15%). Kompetencijų trūkumas labiausiai pasijaučia ištikus netikėtoms krizinėms situacijoms.
Pasak organizacinės lyderystės eksperto, JAV prof. dr. Ray Smith, pokyčius sėkmingai valdo ir valdys inovatyvūs ir iniciatyvūs žmonės, turintys platų suvokimą apie verslą, žvelgiantys į ateitį. Tie, kurie kas rytą atsikėlę pagalvoja, ką dar jie galėtų padaryti, kad jų organizacija taptų geresnė.
Kodėl vadovavimas yra menas?
Pasak leidinio „Harvard business review“, santykiai su bendradarbiais susideda iš daugybės „mikrojudesių“ – mažų veiksmų, kurie yra tarsi šokio žingsniai, galintys pakeisti santykių kryptį. Vienas neigiamas mikrojudesys kainuoja 6 teigiamus, todėl itin svarbu tinkamai suprasti ir išmokti šiuos svarbiausius organizacijos „šokių žingsnelius“.
Santykiai su bendradarbiais susideda iš daugybės „mikrojudesių“.
„Pagrindinis lyderių įgūdis - sukurti kolektyvą vienijančią organizacijos viziją (angl. „bottom-up visioning“). Darbuotojų įtraukimas į vizijos kūrimą atveria kelią inovacijoms ir įmonės pažangai.
Organizacijų darbuotojai, įvairių grandžių vadovai, kolegos esantys šalia klientų, veiklos realybės ir jiems dirbančių žmonių vilčių bei svajonių, gali suteikti svarbios informacijos, kurios aukščiausios grandies vadovai dažnai neturi“, – teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) Verslo administravimo (MBA) magistro studijų programos direktorė doc. dr.Lidija Kraujalienė.
Pasak jos, vadovų komunikacija ir gebėjimas kurti bendradarbiavimo santykius įmonių viduje lemia organizacijos stabilumą ir pelningumą.
„Panagrinėkime vidurinės grandies vadovų situacijas. Dažnai vadovai, kurie dirbo pavaldiniais, sunkiai suvokia savo kaip vadovo rolę. Pavyzdžiui, dirbo inžinieriumi, gavo paaukštinimą ir tapo vadovu. Kas atsitiko? Dažnai nieko – vadovas ir toliau dirba inžinieriaus darbus, ruošia ataskaitas ir mažai skiria dėmesio į bendravimą ir santykius su komanda.
Vadovui būtina suvokti ašinius procesus organizacijoje.
Dažnai būsimas vadovas turi daug patirties vienoje srityje, pavyzdžiui, programavime, o tapęs lyderiu, pritrūksta žinių kitose, verslo sėkmei gyvybiškai svarbiose srityse: finansuose, personalo ar projektų valdyme, pardavimuose ir marketinge.
Vadovui būtina suvokti ašinius procesus organizacijoje, mokėti juos valdyti, gebėti matyti visą organizacijos paveikslą ir bendradarbiauti su kolegomis“, – svarbiausius sėkmingo vadovavimo akcentus vardija L.Kraujalienė.
JAV veikia vienos geriausių pasaulio verslo mokyklų. Todėl bendradarbiaudami su Amerikos verslo vadybos, organizacijų valdymo, neuromarketingo bei dirbtinio intelekto, finansų valdymo sričių ekspertais Mykolo Romerio universitetas (MRU) sukūrė Amerikos patirtimi paremtą, inovatyvią vadovų magistrantūros - MBA programą vidurinės grandes vadovams.
Praktinio pobūdžio studijos trunka vos 9 mėnesius, tačiau apima verslui itin aktualias sritis. O Baigiamasis darbas šioje programoje – tai ne popierinis magistro darbas, o simuliacinis 1,5 mėn. verslų konkuravimo „žaidimas“ Capstone (JAV produktas).
Neuromarketingas ir dirbtinis intelektas
Pastaruoju metu generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) sprendimai, tokie kaip ChatGPT, Dall-E-2, Midjourney pasiūlė įvairias alternatyvas turinio kūrėjams, marketingo specialistams, tačiau vis didesnis dėmesys yra skiriamas analitikos ir strategijos DI įrankiams.
MRU MBA modulio sesiją „Neuromarketingas ir dirbtinis intelektas” kūrėme kartu su dirbtinio intelekto ekspertu Dr. Mariumi Vileiniškiu ir keliais užsienio ekspertais.
Remiamės amerikietiškų studijų pavyzdžiu, bet nepamirštame ir europietiškų prieskonių.
Jis apima ne tik neuromarketingo ir generatyvinio dirbtinio intelekto pagrindus, konkrečių įrankių/platformų įvairovę, tačiau ir supažindina su taikomaisiais jų aspektais versle. Užsiėmimai yra organizuojami interaktyviai, pasitelkiami realūs atvejai. Remiamės amerikietiškų studijų pavyzdžiu, bet nepamirštame ir europietiškų prieskonių.
Perimant skandinavų patirtį, mokymų turinys papildytas įvairiomis apšilimo (angl. warm up) veiklomis, vykdomomis su DI instrumentais“, – pasakoja viena iš vadovų programos lektorių Neuromarketing & Lab bendraįkūrėja ir vadovė Eglė Vaičiukynaitė.
Pati Eglė JAV yra baigusi ne vieną vadovams skirtą kursą. Vienas iš svarbiausių – neuromokslo žinių taikymas versle „The Wharton School“, Pensilvanijos Universitete (JAV).
„Šis kursas galutinai leido ne tik praturtinti savo turimas žinias, užmegzti tvarius ryšius, tačiau subrandino mano pačios požiūrį, kaip mokymų turinys turėtų būti perduodamas. Džiaugiuosi, kad turiu galimybę šias mokymosi JAV bei ilgametės dėstymo ir tarptautinių neuromarketingo tyrimų patirtis integruoti Europoje ir pasiūlyti kitokio formato turinį organizacijų vadovams“, – sako E.Vaičiukynaitė.
(Auto) mašininio mokymosi nauda versle
Mašininis mokymasis leidžia jau egzistuojančią patirtį ir įvykusius dalykus, atsispindinčius sukauptuose duomenyse, susisteminti ir panaudoti kuriant sprendimus, kurie automatizuotų panašių problemų sprendimą.
„Taip didžioji dalis rutininių atsakomybių yra perkeliama „mašinoms“, o specialistai gali fokusuotis į labiau kūrybinių pastangų reikalajaunčias užduotis. Vis labiau populiarėja “no-code/low-code” programinė įranga, kuri leidžia asmeniui be programavimo ar minimaliomis programavimo žiniomis kurti mašininiu mokymusi paremtus sprendimus ir taip vis daugiau žmonių įtraukti į kūrėjų ir vartotojų ratą.
Marketingo kontekste vis labiau populiarėja sprendimai, kuriami generatyvinio DI pagalba, kuomet dirbtinis intelektas sukuria norimą tekstą ar vizualą iš paprastos tekstinės užklausos“, – pasakoja kviestinis MBA studijų dėstytojas dr. Marius Vileiniškis.
Pasak jo, vienas iš įdomiausių ir naudingiausių aspektų dirbant su tarptautine MBA dalyvių auditorija yra verslo sričių ir kultūrų įvairovė.
„Taip tiek patys dalyviai, tiek lektoriai gali išmokti naujų dalykų, su kuriais galbūt nepavyktų susidurti kasdieninėje veikloje“, – sako M. Vileiniškis.
Neuromarketingo ir dirbtinio intelekto žiniomis bei patirtimi vadovams skirtoje MBA magristrantūros studijų programoje taip pat dalijasi neuromarketingo ekspertas Tomasz Soluch iš Zelandijos bei dirbtinio intelekto ekspertas V. Duvvuri iš Kalifornijos.
Studijų turinys kuriamas bendradarbiaujant su įmonėmis
„Pastebime, kad įmonės noriai sutinka bendradarbiauti ir prisidėti prie vystomo interaktyvaus mokymų turinio vadovams, ypač jei tai susiję su inovatyviomis technologijomis, tokiomis kaip mobili žvilgsnio sekimo technologija.
Koks kvapas parduotuvėje galėtų užlaikyti pirkėjus?
Juk net patys įmonių vadovai atvirai pasidalina mintimis, kad pagalvoja “kaip mus mato pirkėjai užsieniečiai fizinėse pardavimų vietose ir ką jie labiausiai pastebi? Arba kaip dar paskatinti „mirusių“ zonų pardavimus? Koks kvapas parduotuvėje galėtų užlaikyti pirkėjus? Todėl įtraukdami verslą, o mokymų dalyviams užtikrindami realią patirtį su mobilia žvilgsnio sekimo technologija sukuriama sinergija, kuri atneša naudą visiems,“ – džiaugiasi E.Vaičiukynaitė.
MBA studijų dalyviai susipažįsta ne tik su naujausiais pasaulio neuromarketingo mokslinių ir komercinių tyrimų rezultatais, tačiau praktinėse sesijose taiko įvairius modelius (efektyvios komunikacijos), grįstus neuromokslų ir ne tik žiniomis. Negana to, anot E. Vaičiukynaitės, dalyviai ne tik patys patiria sensorinę patirtį nuotoliu ar fizinėje vietoje, tačiau mokomi kaip „sensorinę patirtį“ sukurti patiems ir net išmatuoti jos parametrus.
Sensorinę patirtį padeda sukurti belgų šokolado meistrė Mieke Cassiers ir gerai Lietuvoje žinoma maisto tinklaraštininkė, knygų autorė Nida Degutienė.
„Trumpai tariant, yra sukuriamos ne tik naujos žinios verslui, bet ir analogų neturinti patirtis. Pavyzdžiui, prekės ženklas „L‘occitane“ išsiaiškino, kaip jų prekių išdėstymą ir nuorodas parduotuvėje mato užsienio pirkėjai“, – programos išskirtinumą pabrėžia Eglė.
Galimybė rinktis atskirus modulius
„Džiugu, kad amerikietiškas požiūris „Yes, we can“ (liet. „taip, mes galime“) vienija MBA programos modulių vadovus-dėstytojus ir kviestinius lektorius. Kartu su prof. Ray Smith stengiamės nuolat vystyti originalų ir konkurentų neturintį programos turinį”, – sako MBA Verslo administravimo (MBA) magistro studijų programos direktorė doc. dr. Lidija Kraujalienė.
JAV taip pat yra populiaru rinktis ne pilną studijų programą, o atskirus studijų dalykus. Tokią pačią praktiką taiko ir MRU, tokiu būdu suteikiant galimybę pastiprinti kompetencijas tam tikrose nišinėse srityse. O norint užbagiti visą 9 mėn. MBA programą, išklausytas modulis yra įskaitomas.
MRU Verslo administravimo (MBA) magistro studijų programa vienintelė tokio pobūdžio programa Lietuvoje, itin aktuali vidurinės grandies vadovams, turintiems ne mažiau 3 metų vadovavimo patirties darbo rinkoje.
Po šių studijų vadovams aiškiai atsiveria organizacijoje vykstantys procesai ir jų valdymo įrankiai.
Galima rinktis studijas lietuvių arba anglų kalbomis. Popierinį magistrinį darbą čia pakeičia baigiamasis komandinis darbas simuliaciniame žaidime (JAV produktas), kuriame pritaikomos studijų metu gautos žinios, keičiamos įmonės strategijos, išbandomos įvairios alternatyvos tam, kad užimti lyderiaujančias pozicijas rinkoje.
Po šių studijų vadovams aiškiai atsiveria organizacijoje vykstantys procesai ir jų valdymo įrankiai, elgesio su bendradarbiais taisyklės. 2022 m. lapkričio mėn. Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) įvertino, kad MBA studijos atitinka aukščiausią kokybę, ir buvo suteiktas maksimalus akreditacijos laikotarpis.
