Vienos eilutės pareiškime, kurį pasirašė dešimtys specialistų, įskaitant Samą Altmaną, kurio įmonė „OpenAI“ sukūrė pokalbių robotą „ChatGPT“, teigiama, kad dirbtinio intelekto keliamos rizikos šalinimas turėtų būti „pasaulinis prioritetas greta kitų visuomenei kylančių pavojų, tokių kaip pandemijos ir branduolinis karas“.
Praėjusių metų pabaigoje „ChatGPT“ sulaukė didžiulio dėmesio, pademonstravęs gebėjimą kurti esė, eilėraščius ir pokalbius iš trumpiausių užklausų, ir paskatinęs milijardines investicijas į šią sritį.
Kas bus, jei žmonės praras kontrolę?
Tačiau kritikai ir žinovai reiškė nerimą dėl tokių dalykų kaip šališki algoritmai ir galimas masinis darbo vietų praradimas, dirbtiniu intelektu paremtam automatizavimui skverbiantis į kasdienį gyvenimą.
Naujausiame pareiškime, paskelbtame Jungtinių Valstijų ne pelno siekiančios organizacijos „Center for AI Safety“ interneto svetainėje, nepateikiama jokių detalių apie dirbtinio intelekto galimai keliamą egzistencinę grėsmę.
Tačiau keletas pasirašiusiųjų, įskaitant Geoffrey Hintoną, sukūrusį kai kurias technologijas, kuriomis grindžiamos dirbtinio intelekto sistemos, ir vadinamą šios pramonės pradininku, jau anksčiau yra skelbę panašius įspėjimus.
Didžiausią nerimą jiems kėlė vadinamojo dirbtinio bendrojo intelekto (angl. artificial general intelligence, AGI) idėja. Tai kol kas negriežtai apibrėžta sąvoka, reiškianti momentą, kai mašinos pradės gebėti atlikti įvairias funkcijas ir galės pačios kurti savo programas.
Baiminamasi, kad žmonės nebeturės kontrolės, o tai, kaip perspėjo ekspertai, gali turėti pražūtingų pasekmių žmonijai.
Naujausią laišką pasirašė kelios dešimtys mokslininkų ir specialistų iš tokių bendrovių kaip „Google“ ir „Microsoft“. Laiškas pasirodė praėjus dviem mėnesiams po to, kai milijardierius Elonas Muskas ir kiti paragino sustabdyti tokių technologijų kūrimą, kol bus įrodyta, kad jos yra saugios.
Viskas nėra taip blogai?
Tačiau ne visi dirbtinio intelekto ekspertai pritaria šioms nerimą keliančioms nuotaikoms. Pavyzdžiui, korporacijos „Meta“ viceprezidentas ir pagrindinis dirbtinio intelekto tyrėjas Janas Lekunas mano, kad nuogąstavimai yra gerokai perdėti. „Manau, kad dirbtinio intelekto [prilyginimo žmogaus protui] problemos mastas yra juokingai perdėtas, o mūsų gebėjimas ją išspręsti – smarkiai nuvertintas“, – rašė jis.
Jam pritaria ir kiti ekspertai, teigdami, kad baimė dėl dirbtinio intelekto, pirma, yra nereali ir, antra, atitraukia dėmesį nuo tikrųjų problemų. „Dabartinis dirbtinis intelektas nėra pakankamai pažengęs, kad tokios baimės išsipildytų“, – BBC sakė Prinstono universiteto profesorius Arvindas Narayananas.
Pastaruosius 80 metų mokslinėje fantastikoje buvo kalbama, kad dirbtinis intelektas gali iš esmės pakeisti žmonių visuomenę į gerąją pusę arba visiškai ją sunaikinti. Tačiau tik neseniai technologijos pasiekė naują lygį.
Dabar dirbtinis intelektas gali kurti dainas, generuoti tikroviškus vaizdus, kurti kompiuterinį kodą, rašyti scenarijus ir pan.
Iki šiol dirbtinio intelekto keliamos problemos daugiausia buvo susijusios su autorių teisių pažeidimais ir privatumo klausimais.
Oksfordo dirbtinio intelekto etikos instituto vyresnioji tyrėja Elizabeth Renieris BBC sakė, kad jai didesnį nerimą kelia tai, jog „plėtojant dirbtinį intelektą gali padaugėti automatizuotai priimamų sprendimų... ir plisti dezinformacija“.
Ne pirmas įspėjimas
Dirbtinio intelekto saugumo centro interneto svetainėje paskelbtas pareiškimas nėra pirmas tokio pobūdžio įspėjimas. Kovo mėnesį pagrindiniai dirbtinio intelekto kūrimo veikėjai, įskaitant Eloną Muską ir „Apple“ įkūrėją Steve'ą Wozniaką, jau paragino sulėtinti dirbtinio intelekto mokslinius tyrimus, kol bus sukurti ir įgyvendinti patikimi saugumo protokolai.
Jie paskelbė atvirą laišką, kuriame išsamiai išdėstė, jų nuomone, galimą riziką, susijusią su dirbtinio intelekto kūrimu. Tarp jų – dezinformacijos sklaida, darbo vietų praradimas, taip pat ir kūrybiškumo džiaugsmą teikiančiose srityse, ir apskritai galimybė visiškai prarasti žmonijos civilizacijos raidos kontrolę.
Teisiniai ribojimai
ES įstatymų leidėjai jau rengia Europos dirbtinio intelekto įstatymą, o JAV svarstomi panašūs apribojimai.
Europos įstatymų leidėjai nori parengti įstatymus, kurie nediskriminuotų dirbtinio intelekto naudojimo, pavyzdžiui, įdarbinimo srityje, ir nesukeltų pavojaus piliečių sveikatai ir saugumui.
Tačiau skeptikai mano, kad bet kokie apribojimai yra beprasmiai, kol jie netaps visuotinai paplitę. Atsižvelgiant į tai, kad pati interneto prigimtis nesusijusi su ribomis, pavojingos dirbtinio intelekto apraiškos, sukurtos, pavyzdžiui, Rusijoje ar Kinijoje, vis tiek gali sukelti neigiamų pasekmių Europos ar JAV piliečiams.
Mažiau apokaliptinių, bet realių nusiskundimų sulaukė ChatGPT – pokalbių robotas, gebantis rašyti tekstus ir pateikti tikslius atsakymus į klausimus.
Jo nauda įsitikino, pavyzdžiui, studentai ir moksleiviai, nors mokytojai taip pat neatsilieka ir kai kuriais atvejais jau išmoko atpažinti dirbtinio intelekto parašytus darbus.
Pasak amerikiečių teisininko Tylerio Michaelso, „tiesioginę grėsmę kelia ne robotai žudikai, o darbo vietų žudikai. Ypač didelis pavojus kyla tiems, kurie pragyvenimui užsidirba atsakinėdami į telefono skambučius, dirbdami už prekystalio ar kitaip aptarnaudami klientus“.
Tačiau ši evoliucija vyksta jau seniai ir vargu ar ją pavyks sustabdyti, o pareiškimo autoriai nerimauja dėl rimtesnių problemų. Kita vertus, dirbtinis mokslinių tyrimų sustabdymas niekada nebuvo sėkmingas. Tikėtina, kad protingiausias sprendimas bus teisinis reguliavimas.