Tokių pavyzdžių jau yra: tarkim, 2016 m. „Sony“ tyrimų laboratorijų eksperimentas, kur kuriant „Beatles“ įkvėptą dainą „Tėvelio automobilis“ (angl. Daddy’s Car) buvo panaudotas dirbtinis intelektas.
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) Muzikos technologijų bakalauro studijų programos vadovo, lektoriaus Vytauto Kederio, dirbtinis intelektas jau ir dabar plačiai integruojamas tiek į muzikos kūrybos, tiek ir jos įrašymo bei leidybos procesus, tačiau šias priemones valdo žmogus ir įdarbina savo poreikiams, siekdamas efektyvumo.
„Tikiu, kad ateityje dirbtinio intelekto galimybės išaugs ir jis bus dar aktyviau integruojamas muzikos industrijose, bet taip pat tikiu ir tuo, kad jį mokinti bei valdyti reikės itin gerai šią sritį išmanančių profesionalų“, – sako V.Kederys.
Šiuolaikiniame itin išsivysčiusiame pasaulyje labai svarbia muzikos industrijose dalimi tampa specialistai, turintys aukštą muzikinių technologijų raštingumą, gebantys jas laisvai taikyti bei tarpininkauti tarp kūrėjo, atlikėjo ir klausytojo.
„Be šių specialistų negalėtų funkcionuoti jokia televizijos ar radijo stotis, teatras, koncertų salė, muzikos įrašų studija, kino industrija. Spartėjant technologijų integracijai, šiose srityse auga ir su muzikos technologijomis dirbančių specialistų poreikis“, – teigia V.Kederys.
Dirbtinis intelektas žmonių nepakeis
KTU SHMMF lektoriaus teigimu, šiandien be technologijų nelabai galėtume įsivaizduoti muzikos industrijų – visas muzikos kelias nuo pat kūrėjo, atlikėjo iki galutinio klausytojo yra pilnas įvairių technologijų ir jos vis keičiasi, tobulėja.
„Kol kas sunku vertinti, kokią įtaką dirbtinio intelekto pritaikymas muzikos industrijų srityje padarys joje dirbantiems žmonėms ar apskritai visuomenei, nes šiuo metu dar turime nedaug tokių pavyzdžių ir tyrimų“, – pastebi V.Kederys.
Anot jo, muzikos industrijos – sparčiai besivystanti ir besikeičianti sritis, o joje dirbantys specialistai greitai adaptuojasi ir savo veikloje pritaiko naujausias technologijas.
„Manau, kad taip nutiks ir su dirbtinio intelekto integracija: kažkiek pasikeis procesai, tačiau muzika, kaip vienas iš stipriausių žmonijos kultūros veiksnių, išliks kartu su savo kūrėjais – žmonėmis, norinčiais per muziką išreikšti savo jausmus, skleisti įvairias žinutes ar idėjas“, – teigia V.Kederys.
Lektorius įsitikinęs, kad DI privalumus muzikos industrijoje bus galima pastebėti kai kurių procesų optimizavime, pagreitinime. Visgi kyla dvejonė, kiek DI pagalba kurtoje muzikoje išliks natūralumo, įtaigumo ir originalumo.
Muzikos industrija – neprognozuojama
Nors technologijos vystosi labai greitais žingsniais, keičiasi tiek muzikos kūrybos procesai, tiek jos kelias iki klausytojų, tačiau galima stebėti ir atvirkštinį procesą.
„Ištobulinus įvairius skaitmeninius muzikos formatus buvo prognozuojama, kad fizinės laikmenos greitai išnyks, o pirksime tik skaitmeninius muzikos įrašus, kuriuos klausysimės savo kompiuteriuose, telefonuose ar kituose prietaisuose, tačiau maždaug nuo 2009-ųjų stebimas vinilinių plokštelių renesansas“, – tikina KTU SHMMF lektorius.
Šios laikmenos pardavimai itin ženkliai išaugo ir vis dar auga iki šių dienų, todėl atlikėjams visame pasaulyje, anot V. Kederio, savo produkciją išleisti vinilinėse plokštelėse tapo ne tik mados ir pardavimų skatinamas veiksmas, tačiau net ir prestižo klausimas.
„Dar vienas pastaruoju metu stebinantis fenomenas – muzikinių kasečių, kurios jau buvo praktiškai išnykusios, grįžimas į rinką“, – sako jis.
V.Kederio nuomone, tai galima sieti su hipsteriška subkultūra, kuriai būdingas specifinis, postmodernus kultūros vartojimas.
„Šie pavyzdžiai puikiai iliustruoja, kaip sunku prognozuoti muzikos industrijų ateitį. Tačiau bet kokiu atveju be šiuolaikinių technologijų neįsivaizduojama moderni kūryba, įgarsinimas ar gera akustika. Technologijos – vienas iš fundamentaliausių muzikos pamatų, todėl jas išmanančių ir jomis gebančių dirbti specialistų poreikis šioje srityje – nuolatinis“, – teigia KTU SHMMF lektorius V.Kederys.
