Nebesupranta trimačių objektų
Dr. A.Alkauskas pasakojo, kad dirbdamas universitete jis mato naujas tendencijas: daug tiksliųjų mokslų studijas baigusių studentų renkasi nebe mokslininko kelią, bet įgytas žinias sėkmingai pritaiko versle, pavyzdžiui, kurdami startuolius.
Vis dėlto dirbant su studentais jam akivaizdus ir kitas dalykas. „Aš pats dėstau KTU ir ką aš labai aiškiai matau – kad krenta mokinių matematikos žinios. Viena iš priežasčių – per ankstyvas skaitmeninių technologijų naudojimas. Tai lemia jaunuolių mąstymo pokyčius. Būdami vaikai mes žaisdavome kiemuose tokius žaidimus, kuriuose lavėdavo trimatis mąstymas: mes lįsdavome pro įvairiausias skyles, žaisdavome miškuose ir t.t. Dabartiniai vaikai tą daro mažiau. Pasekmes matau kasdien: duodamas uždavinį savo studentams, kuriame yra trimatis kubas, matau, jog jie nebegali mintyse „vartyti“ to kubo. Arba piramidės. Jiems viskas yra suplokštėję“, – kalbėjo fizikas.
Tačiau jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dabartiniai mokiniai ir studentai kur kas greičiau suvokia šiuolaikines technologijas.
Tie nauji žmonės mąsto kitaip.
„Tie nauji žmonės mąsto kitaip. Jie nepagauna tų dalykų, kuriuos aš pagaunu – matematiškai jiems daug sunkiau juos suprasti. Tačiau yra dalykų, kuriuos jie supranta daug geriau už mane. Kartais aš net negaliu suprasti, apie ką mano studentai šneka, – juokėsi dr. A.Alkauskas. – Jų intelektas jau kitoks. Sakyčiau, kad dabar yra pereinamasis laikotarpis. Akivaizdu, kad pagal senas matavimo skales mokinių ir studentų žinios tiksliųjų mokslų srityje mažėja. Kita vertus, ateina kitos dimensijos.“
Geras mokytojas ir dėstytojas keičia likimus
Kalbėdamas apie tai, kaip paskatinti moksleivius domėtis fizika, matematika ir kitais gamtos mokslais, mokslininkas išskyrė keletą akcentų.
„Svarbu, kad siekiant sudominti moksleivius nebūtų pamiršta romantika. Aš pats, pavyzdžiui, fizika pradėjau domėtis nuo astronomijos ir matematikos. Netapau nei matematiku, nei astrofiziku, tačiau tai buvo pradinis taškas, atvedęs mane į dabartinę vietą. Sutikite: astronomija (matematika, beje, taip pat!) skatina vaizduotę. Technologijose, kurios dabar tokios aktualios jaunimui, to yra daug mažiau. Ten viskas „suvirškinta“. Sudominant mokslu, manau, turėtų būti nepamiršti abu dalykai – tiek romantiškoji, tiek technologijų pusė“, – sakė pašnekovas.
Prisimindamas savo paties patirtį, jis pabrėžė autoritetų svarbą. „Ankstyvas pavyzdys yra labai svarbu. Su mokiniais daug patirties neturiu. Tačiau dėstydamas aš matau tam tikras tendencijas. Matau, kad geras dėstytojo pavyzdys gali pakeisti žmonių likimus. Būna, kad iš esmės pasikeičia studento požiūris į studijas, jei susiduria su įkvepiančiu dėstytoju. Net ir tų, kurie jomis būna labai nusivylę. Universitete man pačiam padarė įspūdį keletas dėstytojų, kurie išliko autoritetais iki šiol“, – sakė KTU profesorius.
Anot jo, fizikos disciplina yra tarsi rūmas. „Tu pradedi statyti pamatus, po to dedi plytas ir galų gale semestro pabaigoje išeina tikras statinys, kurį studentas stato kartu su dėstytoju“, – kalbėjo mokslininkas.
Dalyvavimas olimpiadoje praplečia akiratį
Likimą galinčia pakeisti patirtimi dr. A.Alkauskas įvardino ir dalyvavimą tarptautinėse fizikos olimpiadose. Anot jo, ten būdamas pajunti platesnio pasaulio alsavimą, pamatai, kokių talentingų žmonių yra.
„Aš prisimenu savo dalyvavimą tarptautinėje fizikos olimpiadoje Osle. Buvau jau dvyliktokas, man buvo 18 metų. Tuo metu JAV komandoje dalyvavo toks pyplys – 12-os metų mokinys, japonų kilmės amerikietis. Ir jis laimėjo aukso medalį. Visi tada sakė, kad negerai, jog taip anksti laimėjo, spėliojo, kad gal jis persisotins fizikos...
Tačiau po daugybės metų aš bendravau su Kalifornijos technologijų instituto profesoriumi Jonu Žmuidzinu ir jis sako: „Va, šis žmogus – vienas mėgstamiausių mūsų dėstytojų, jis dabar yra profesorius. Išgirdęs pavardę prisiminiau tą 12-metį Oslo olimpiados laureatą ir galvojau: „Geras! Aš jį mačiau kaip pyplį, kuris buvo geresnis už mane“, – prisiminimu pasidalino KTU profesorius.
Fizikos olimpiadų tradicija gimė Rytų Europoje
Kalbai pasisukus apie tarptautines fizikos olimpiadas, dr. A.Alkauskas priminė, jog tokių renginių tradicija gimė Rytų Europoje. Pirmoji IPhO 1967 m. surengta Lenkijos sostinėje Varšuvoje. Tačiau jos pirmtakės – Europos fizikos olimpiados – vyko Vengrijoje, tuometinėje Čekoslovakijoje (dabar – Čekija ir Slovakija – 15min past.) ir kitose rytinio bloko šalyse.
„Iš pradžių jos būdavo tik Europos mastu. Kas galbūt keista, tarp laimėtojų dominavo ne Tarybų Sąjungos atstovai, bet Vengrijos, Rumunijos, Čekoslovakijos“, – sakė pašnekovas.
Pirmą kartą svečio teisėmis Lietuva dalyvavo Lenkijoje vykusioje Tarptautinėje fizikos olimpiadoje 1989-aisiais. Nuo 1992-ųjų mūsų šalies atstovai IPhO dalyvauja kasmet. Atstovauti Lietuvai tarptautinėse olimpiadose gali gabiausi mokiniai, sėkmingiausiai pasirodę nacionaliniuose turuose
Spręs Lietuvos fizikų sugalvotus uždavinius
Liepą Vilniuje vyksiančioje Tarptautinėje fizikos olimpiadoje dalyvausiantys mokiniai dvi dienas spręs Lietuvos fizikų sudarytus uždavinius. Tarp jų bus ir dr. A.Alkausko sukurta užduotis.
Atrodo, kas čia tokio – sukurti fizikos uždavinį moksleiviams. Tačiau iš tiesų, anot pašnekovo, toks darbas gali trukti net ne vienerius metus.
„Pirmieji mūsų komiteto susitikimai įvyko 2017 m. Susėdę gvildenome idėjas ir rinkome geriausias. Sugalvoti užduotį tarptautinei olimpiadai nėra lengva. Pirmiausia dėl to, kad pakankamai sunku įvertinti, kas mokiniui yra per sunku, o kas – per lengva. Žinoma, turėjome gaires, tačiau buvome ir pakankamai laisvi kurdami užduotis. Prisimenu, kad pirmiausia aš peržiūrėjau ankstesnių metų uždavinius – nenorėjau, kad būtų panašių.
Dar vienas kriterijus – norėjau, kad užduotis sietųsi su dabartiniu pasauliu. Tačiau turiu prisipažinti, kad nesugebėjau padaryti jo labai praktiško. Jeigu tai būtų pasisekę, uždavinys būtų per daug sudėtingas, o jeigu nesudėtingas – tai nepritaikomas. Prireikė kolegų patarimų, ir galiausiai išsikristalizavo uždavinys, kurį ir turės išspręsti IPhO 2021 dalyviai“, – kalbėjo Tarptautinės fizikos olimpiados Akademinio komiteto narys dr. A.Alkauskas.
Pašnekovo teigimu, sudarant uždavinį jo ir kolegų tikslas – kad jį išspręstų geriausi iš geriausių. Jis prisipažino, kad kurti užduotis olimpiados dalyviams buvo be galo įdomu. „Supratau, kad mane stebina moksleivių talentai. Juk mes užduotis kūrėme ilgai, o jie tris uždavinius, kurių vienas gali būti ir keturių puslapių, turės išspręsti per pusdienį!“ – sakė mokslininkas.
Sudarant uždavinį jo ir kolegų tikslas – kad jį išspręstų geriausi iš geriausių.
Pokalbio pabaigoje mintimis vėl nusikėlęs į Oslą, kuriame 1996 m. vyko Tarptautinė fizikos olimpiada ir joje pats dalyvavo, dr. A.Alkauskas pasakojo įsiminęs daugelio ten dalyvavusių savo bendraamžių pavardes – ukrainiečių, amerikiečių, irakiečių, kinų ir kt.
„Esu domėjęsis, kaip klostėsi jų kelias. Vieni nuėjo į biologiją, chemiją, matematiką. Tačiau kai kurie likę fizikoje, dabar, praėjus 25 metams, yra labai garsūs fizikai. O aš juos prisimenu, kaip dvyliktokus, su kuriais mano kelias susikirto Osle, dalyvaujant IPhO.
Daugelis net ir gabiausių mokinių dalyvauti tokio masto renginyje turi vieną šansą savo gyvenime.
Taigi, tie mokiniai iš įvairių pasaulio šalių, kurie dalyvaus Vilniuje vyksiančioje IPhO, visada prisimins Lietuvą. Mūsų valstybė jiems nebus tik taškas žemėlapyje – ji visada liks svarbi būtent dėl dalyvavimo Tarptautinėje fizikos olimpiadoje. Daugelis net ir gabiausių mokinių dalyvauti tokio masto renginyje turi vieną šansą savo gyvenime. Jiems tai tikrai reikšminga“, – įsitikinęs Fizinių ir technologijų mokslo centro mokslininkas dr. A.Alkauskas.
