Jis džiaugiasi, kad netrukus Lietuvos vardas nuskambės ir dėl vieno svarbaus fizikos mokslo renginio – liepos 17–24 d. Vilniuje vyks Tarptautinė fizikos olimpiada (IPhO 2021). Mūsų šalyje toks renginys organizuojamas pirmą kartą. Dr. J.Chmeliovas yra vienas iš Tarptautinės fizikos olimpiados Lietuvoje rengėjų. Su juo 15min kalbėjosi prieš prasidedant IPhO 2021. Kviečiame skaityti pokalbį apie olimpiados užkulisius, taip pat – lietuvių mokslininkų pasiekimus fizikos srityje.
Susilaukia didžiulio atgarsio
„Kad šis renginys vyks Lietuvoje, numatyta dar 2002–2003 metais. Tokia šio pasaulinio renginio tradicija – iš anksto numatoma, kad kada nors olimpiada vyks vienoje iš joje dalyvaujančių valstybių. Tiesa, mūsų eilė atėjo praėjus nemažai metų – tik 2018 metais, kai olimpiada vyko Portugalijoje, IPhO bendruomenei pristatėme oficialų Švietimo mokslo ir sporto ministerijos raštą-įsipareigojimą organizuoti olimpiadą 2020 metais. Deja, kaip ir Tokijo vasaros olimpines žaidynes, dėl pandemijos ją teko nukelti metams. Iki paskutiniųjų tikėjomės, jog šiemet pavyks ją organizuoti, jei ne pilnaverčiu kontaktiniu formatu, tai bent jau mišriuoju būdu. Tačiau nesibaigianti pandemija galiausiai privertė pasirinkti tik nuotolinį formatą, – sakė dr. J.Chmeliovas. – Vis dėlto tikiu, kad net ir taip organizuotas renginys dovanos jo dalyviams daug įspūdžių apie mūsų šalį. Organizatoriai tam ruošėsi ir suplanavo daug įdomių dalykų.“
Keturiose paskutinėse IPhO kaip Lietuvos delegacijos narys dalyvavęs mokslininkas pasakojo, kad tarptautinė fizikos olimpiada visur susilaukia daug dėmesio.
„Visose šalyse ir miestuose, kur vyko olimpiada ir man teko lankytis, šis renginys susilaukė didžiulio atgarsio – ne tik tarp mokslininkų, bet ir visos visuomenės“, – kalbėjo dr. J.Chmeliovas.
Anot jo, reikėtų pabrėžti, jog tai – ne tik mokslo, bet ir kultūros renginys.
„Atvažiuoja komandos maždaug iš 80-ies šalių, taigi, apie 600 svečių iš viso pasaulio. Pats uždavinių sprendimas trunka tik dvi dienas, o visas renginys vyksta nuo 7 iki 10 dienų. Tad labai daug laiko mokiniai ir juos lydintys mokslininkai, pedagogai susipažįsta su lankomos šalies (olimpiados rengėjos) kultūra, geografija, mokslo pasiekimais: vedamos paskaitos, organizuojamos ekskursijos. Pramogaudami jie susipažįsta ir su laisvalaikio praleidimo tradicijomis, išbando čia populiarias pramogas, paragauja vietinės virtuvės gaminių. Žodžiu, išsiveža visokiausių įspūdžių ir patirčių“, – apie didžiulio tarptautinio renginio užkulisius pasakojo pašnekovas.
Esame maži, bet matomi
Nors lietuviai dažnai linkę pasikuklinti ir apgailestauti, jog mūsų mokslininkams sunku konkuruoti su didesnius biudžetus, technologines galimybes turinčiais kolegomis kitose pasaulio šalyse, dr. J.Chmeliovas su tuo ne visai sutinka.
„Atrodo, kad esame maža šalis, su pasaulinio lygio didžiausiomis laboratorijomis negalime lygintis. Kita vertus, savo nišoje mes užimame svarbią vietą. Tam tikros mūsų mokslininkų grupės pasaulyje yra gerai žinomos, o jų darbai vertinami“, – sakė VU mokslininkas.
Viena žinomiausių sričių – lazeriai. „Tai jokia naujiena. Kaip rodo mano patirtis, tai, kad lietuviai fizikai daug nuveikė lazerių srityje, žino visi. Pavyzdžiui, vienoje iš tarptautinių fizikos olimpiadų buvo toks pokalbis tarp skirtingų šalių komandų vadovų. Kalbėjomės, bendravome ir kažkas juokais pasakė: „Kai pas jus Lietuvoje vyks olimpiada, bus uždavinys apie lazerius, taip?“ – prisiminė pašnekovas ir pridūrė, kad galime didžiuotis ne tik puikiais lazerių kūrėjais – už mūsų šalies ribų gerai žinomi ir biofizikos srityje dirbantys fizikai.
„Mokslinė grupė, kurioje aš dirbu, kuria tam tikrus teorinius modelius, paprastai paaiškinančius sudėtingus reiškinius. Tematika daugiausia siejasi su fotosintezės pirminiais reiškiniais. Tai, ką mes tiriame, yra fizikos, chemijos ir biologijos mokslų sandūra. Šitoje srityje užimame gerą nišą. Nesumeluosiu, kad profesoriaus Leono Valkūno vadovaujama laboratorija biofizikos srityje tikrai gerai žinoma ir analizuoja ne tik vietinių eksperimentuotų duomenis, bet ir kolegų iš užsienio“, – kalbėjo dr. J.Chmeliovas.
Lietuviai pasižymi ir nagrinėdami šaltuosius atomus, taip pat esame daug nuveikę ir astrofizikoje. „Molėtų observatorija yra viena iš pirmųjų Europoje“, – priminė pašnekovas.
Per pastaruosius 20 metų daug nuveikė ir Lietuvos fizikai, tyrinėję šviestukus, šnekamojoje kalboje vadinamus LED‘ais.
„Šiuo metu jau nieko nestebina platus šviestukų panaudojimas apšvietimui“, – kalbėjo VU mokslininkas. Jis prisiminė, kaip būdamas dar mokinys lankėsi universiteto laboratorijose – tuo metu ten kaip tik ir vyko eksperimentai, kuriant ryškius mėlynos spalvos šviestukus.
Šiuo metu jau nieko nestebina platus šviestukų (LED'ų) panaudojimas apšvietimui. Prie to prisidėjo ir Lietuvos fizikai.
„Smagu matyti, kad tai, kas tuomet buvo tik tiriama laboratorijose, dabar jau plačiai pritaikyta praktikoje, ir žinoti, jog lietuviai mokslininkai taip pat prie to prisidėjo“, – teigė mokslininkas. Anot jo, yra ir daug kitų fizikos sričių, kuriose mūsų mokslininkai išlaiko stiprias pozicijas pasaulyje.
Fizika – universalus mokslas, paruošiantis įvairioms sritims
Tarptautinėse fizikos olimpiadose Lietuvos atstovams puikiai sekasi – turime ne vieną laureatą, į mūsų šalį parvežusį bronzos, sidabro bei aukso medalius. Tačiau tokie „deimantukai“ – talentingi mokiniai – vienetai. Jau ne pirmus metus viešojoje erdvėje nuolat girdisi raginimai ieškoti būdų, kaip sudominti jaunimą tiksliaisiais mokslais ir skatinti rinktis tokias studijas. Ką apie tai mano mokslininkų bendruomenė?
Pasak dr. J.Chmeliovo, per penkiolika metų stojančiųjų į fiziką skaičius sumažėjo.
„2005 m., kai į fizikos bakalaurą stojau aš, mūsų buvo 200. Prieš keletą metų studijuoti fiziką pretendavo apie 120 mokinių. Tiesa, 2020 m., matyt, pagaliau davė vaisių aktyvus skatinimas stoti į tiksliuosius mokslus, šis skaičius vėl ūgtelėjo iki 170“, – kalbėjo VU dirbantis mokslininkas.
Anot jo, tai nulėmė daug dalykų, tarp kurių ir demografinė situacija, taip pat – emigracija. Nemaža dalis, atsivėrus daugiau galimybių studijuoti užsienyje, po mokyklos mokslus tęsia Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ar kitų užsienio valstybių aukštosiose mokyklose. Beje, šie universitetai turi programas, siūlančias nemokamas studijas ir stipendijas tarptautinių fizikos olimpiadų laureatams – taigi, ir gabiausiems Lietuvos moksleiviams.
Tokias tendencijas stebintis dr. J.Chmeliovas pabrėžė, jog skatinti mokinius rinktis tiksliuosius mokslus būtina. Tai ir daroma, pavyzdžiui, organizuojamos mobilios laboratorijos, kurių metu vaikai gali daugiau sužinoti apie mokslininkų darbą ir apskritai tiksliuosius mokslus bei galimybes dirbti šioje srityje.
Padidinti susidomėjimą mokslu padeda ir olimpiados – joms ruošiantis viešumoje pasirodo daugiau informacijos apie fizikos mokslą, mokslininkus ir jų veiklą. Tai, anot dr. J.Chmeliovo, svarbu, nes parodo, jog baigus fiziką turi daug pasirinkimo galimybių.
Kartais juokaujame, kad baigęs fiziką žmogus yra universalus karys.
„Kartais juokaujame, kad baigęs fiziką (taip pat ir kitus tiksliuosius mokslus) žmogus yra universalus karys. Savo žinias jis gali pritaikyti visur – ne tik siekdamas karjeros kaip mokslininkas. Toks žmogus sugeba geriau analizuoti, suprasti problematiką, suformuluoti teisingus klausimus ir ieškoti kelių jiems spręsti. Atrodo, kad pas mus, Fizikos fakultete, turėtum gauti tik fizikos, matematikos žinių.
Tačiau vienas dalykas yra lygtis ir dėsnius išmokti, kitas – juos giliai suprasti, mokėti išskirti esminius ir mažiau svarbius efektus, išskaidyti sudėtingus reiškinius į mažesnius, lengviau paaiškinamus. Toks gebėjimas, manau, vertingas kiekvienoje gyvenimo srityje“, – kalbėjo fizikas.
