Didžiosios Britanijos oro saugumu besirūpinančios agentūros „UK Airprox Board“ pateiktoje ataskaitoje pažymima, kad daugėja atvejų, kada lėktuvas mažu atstumu ore prasilenkia su dronu. 2015 metais jų buvo tik 29, o 2018 metais šis skaičius siekė 120 incidentų. Dėl vieno iš tokių incidentų 2018 metų gruodžio 21 dieną trims dienoms buvo sutrikdytas Londono Hitrou oro uosto darbas. Pakeisti daugiau nei 1000 skrydžių tvarkaraščiai, dėl ko nukentėjo apie 140 tūkst. keleivių.
Civilinės aviacijos administracijos direktorius Joris Gintilas LRT.lt portalui sakė, kad nei 2018 metais, nei iki tol Lietuvoje nebuvo užfiksuota nė vieno atvejo, kada dronai sukeltų oro transporto sutrikdymus.
„Tačiau esame gavę pranešimų, kad pilotai yra matę dronus lėktuvo nusileidimo metu, tačiau tai jų neprivertė pakeisti maršruto“, – LRT.lt portalui sakė J.Gintilas.
Randa būdų, kaip apeiti taisykles
Įprastai populiariausios bepiločius orlaivius gaminančios kompanijos įrenginiuose yra įdiegusios žemėlapius, kuriuose pažymėtos neskraidymo zonos. Pavyzdžiui, dronų gamintojos „DJI“ orlaiviuose yra įdiegta GEO sistema, kuri blokuoja drono pakilimą šalia oro uostų, energetinės svarbos objektų ar kalėjimų. Jei dronas įskrenda į tokią teritoriją, programa perima orlaivio valdymą ir grąžina jį į pakilimo tašką.
Be „DJI“ sudaromų neskraidymo zonų kiekviena valstybė ar miestas gali turėti papildomas neskraidymo teritorijas.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dalis entuziastų draudimų nepaiso – interneto forumuose pateikta nemažai informacijos, kaip juos apeiti. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aeronautikos inžinerijos katedros docentas Domantas Bručas portalui LRT.lt įvardijo, kaip būna pergudraujamos skrydžio blokavimo sistemos.
Nors katastrofų, kilusių dėl susidūrimo su dronais užfiksuota nėra, yra minimi keli atvejai, kuriuose, tikėtina, orlaivis susidūrė su bepilote skraidykle.
„Tai galima padaryti, jeigu vartotojas neatnaujina bepiločio orlaivio programinės įrangos. Jeigu drono gamintojas yra mažai žinomas arba sukonstruotas pačio vartotojo, ten apskritai nėra tokių sistemų. Todėl su tokiais bepiločiais laisvai galima įskristi ir į draudžiamas teritorijas“, – teigė jis.
D.Bručo teigimu, apriboti dronų patekimą į oro uostus yra gana sunku.
„Norint tai padaryti, turi būti blokuojami ryšiai bei GPS signalas, tačiau blokuoti ryšius ir GPS signalą oro uoste nėra pati geriausia mintis“, – mintimis dalijosi ekspertas.
Susidūrimo pasekmės gali būti tragiškos
D.Bručas pastebėjo, kad bepilotės skraidyklės susidūrimo su lėktuvu pasekmės priklauso nuo jos dydžio bei nuo to, į kurią lėktuvo vietą ji pataiko.
„Populairiausi dronai yra pakankamai maži, jie prilygsta vidutinio paukščio dydžiui. Tai galėtų būti gulbės ar žąsies dydžio dronas, savo mase galbūt dar mažesnis. Remiantis naujausiais tyrimais, tokio dydžio drono smūgis į lėktuvo sparną padaro žalos briaunai. Lėktuvas bus apgadintas, bet tai nesukels kritinių padarinių“, – LRT.lt sakė D.Bručas.
Anot jo, žymiai pavojingiau, jei dronas pataiko į variklį. Tokiu atveju yra tikimybė, kad lėktuvo variklis nustos veikti.
„Lėktuvo nusileidimo metu tai nėra taip kritiška, tačiau kilimo metu tai gali turėti labai skaudžių pasekmių“, – sakė jis.
Dar vienas pavojus kyla, kada dronas pataiko į orlaivio priekį. Yra tikimybė, kad toks smūgis pažeis lėktuvo priekyje esančius radarus ir sutrikdys jų veiklą, teigė ekspertas.
Nors katastrofų, kilusių dėl susidūrimo su dronais užfiksuota nėra, yra minimi keli atvejai, kuriuose, tikėtina, orlaivis susidūrė su bepilote skraidykle.
Bepiločių orlaivių skaičius šalyje didėja
Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Adolfas Kuzborskis LRT.lt sakė, kad 2018 metais bepiločių orlaivių populiarumas šalyje smarkiai išaugo.
2018 metais buvo išduoti 192 leidimai valdyti bepilotį orlaivį specialiomis sąlygomis (2017 metais – 95). Taip pat išduoti 144 techninės apžiūros talonai bepiločiams orlaiviams (2017 metais – 83 talonai). Keturiolika asmenų buvo nubausti už bepiločių orlaivių taisyklių naudojimo pažeidimus (2017 metais – 6).
A.Kuzborskio teigimu, pažeidėjai nubausti už skraidymą draudžiamoje zonoje be leidimo, dar keli – už skraidymą virš žmonių minios taip pat neturint leidimo.
Pasak eksperto, dronų populiarumo augimą lemia du veiksniai.
„Pirmas veiksnys, lemiantis populiarumą, yra technologinių galimybių didėjimas. Orlaiviai tampa patikimesni, o jų valdymas – paprastesnis. Antras aspektas – jie pinga. Jei prieš 5–6 metus profesionalus dronas kainuodavo keliasdešimt tūkstančių eurų, tai dabar tokių pačių techninių galimybių droną galima nusipirkti už tūkstantį eurų“, – pastebi specialistas.
