„FujiFilm“ Japonijoje ir IBM Šveicarijoje jau pagamino prototipus, galinčius saugoti 35 terabaitus (TB) duomenų – tai atitinka maždaug 35 mln. knygų informacijos – vos 10 cm ilgio ir pločio bei 2 cm storio laikmenoje. Tai pasiekiama naudojant magnetines juosteles, padengtas bario ferito dalelėmis.
Ši technologija turėtų debiutuoti „Square Kilometre Array“ (liet. kvadratinio kilometro masyvas, SKA), didžiausiame pasaulyje radioteleskope, kurio tūkstančiai antenų bus išbarstyti po Pietų pusrutulį. Pastatytas ir ėmęs veikti 2024 metais, SKA turėtų kasdien suteikti 1 petabaitą (PB) suspaustų duomenų.
Remiantis dabartinėmis Informacijos saugojimo pramonės konsorciumo prekybos skyriaus prognozėmis, nors standžiuosiuose diskuose po dešimtmečio bus galima išsaugoti 3 terabaitus, vis vien prisireiktų mažiausiai 120 tūkst. įrenginių kasmet.
Toks kasmetinis archyvo augimas paskandintų eksperimentą, kuris turėtų tęstis dešimtmečius, sako Evangelos Eleftheriou iš IBM, dirbantis SKA juostas kuriančioje komandoje. Iki teleskopo darbo pradžios jis su kolegomis siaurindami įrašo takelį ir naudodami tikslesnes įrašymo ir nuskaitymo galvutės pozicionavimo sistemas, panašaus dydžio kasetėje tikisi sutalpinti 100 TB.
Juostelių naudojimas turėtų drastiškai sumažinti ir energijos sąnaudas. Remiantis technologijų konsultavimo tarnybos „The Clipper Group“ 2010 metų studija, duomenų centrai, naudojantys standžiųjų diskų masyvus, suvartoja bent 200 kartų daugiau energijos, nei panašaus dydžio juostelių biblioteka. Taip yra todėl, kad dideliuose masyvuose standieji diskai paprastai būna įjungti visą laiką tam, kad jų plokštelės visą laiką suktųsi, jeigu prisireiktų nuskaityti duomenis. Juostelių įrenginiai naudoja energiją tik tada, kai informacija įrašoma ar nuskaitoma.
Neigiama juostelių naudojimo pusė yra ta, kad informacija jose pasiekiama ne taip greitai, kaip standžiųjų diskų įrenginyje, nes jas turi paimti robotizuotas mechanizmas, įdėti į skaitytuvą ir prasukti iki reikiamos vietos. Bet kuriama linijinė juostelių failų sistema, turėsianti paspartinanti šį procesą iki diskų įrenginių spartos.
Saugojimo poreikiui augant, standieji diskai nesugebės jo patenkinti ir išlaikyti žemą energijos poreikį. Duomenų įrašymo standžiuosiuose diskuose tankis artėja prie fizinių ribų, o tai reiškia, kad įrenginių talpą galima didinti tik pridedant daugiau energiją srebiančių plokštelių.
