Teigiama, kad tokią pačią technologiją galima naudoti įvairiems maisto produktams, pavyzdžiui, šviežiai kalakutienai, daugumai vaisių ir daržovių.
Maisto švaistymas – didžiulė problema daugelyje išsivysčiusių šalių. JAV šiais metais paskelbti duomenys rodo, kad vidutinė amerikiečių šeima išmeta maždaug 40 procentų nusipirkto maisto, o per metus išmesto maisto vertė siekia net 165 milijardų JAV dolerių, praneša BBC.
Duona – pagrindinė to kaltininkė. Jungtinėje Karalystėje į šiukšliadėžes išmetama 32 procentai nupirktų kepalų.
Viena didžiausių grėsmių duonai – pelėsis. Kadangi kepalai dažniausiai suvynioti į plastmasinį maišelį, bet koks duonoje esantis vanduo, kuris garuoja, negali prasiskverbti, todėl sudrėkina duonos paviršių. Tai – sudaro puikias sąlygas grybelio Rhizopus stolonifer augimui.
Normaliomis sąlygomis duona pradeda pelyti po maždaug 10 dienų.
Tačiau amerikiečių kompanija „Microzap“ tvirtina sukūrusi technologiją, padedančią duoną nuo pelėsio apsaugoti net du mėnesius.
Teksaso technologijos universiteto laboratorijos vadovas Donas Stullas pademonstravo ilgą, metalinį mikrobangų prietaisą, primenantį pramoninę gamybos liniją. Nors jis sukurtas naikinti bakterijas, tokias kaip MRSA ar salmoneles, tyrėjai nustatė, kad jis per maždaug 10 sekundžių gali sunaikinti ir pelėsių sporas duonoje.
„Mes duonos riekę apdorojome prietaise, tuomet lyginome pelėsius duonoje su kontroliniu mėginiu. Praėjus 60 dienų pelėsio kiekis buvo toks pats, kaip ir ką tik išėmus iš orkaitės“, – aiškino jis.
Mašina, kurią mokslininkai sukūrė, naudoja beveik tokią pačią technologiją kaip ir komercinės mikrobangų krosnelės, tačiau yra ir svarbių skirtumų, aiškino D. Stullas.
„Mes mikrobangų dažnius naudojame kitaip, per skylėtą radiatorių. Taip gauname iš esmės vientisą signalo tankumą. Kitaip tariant, neturime karštų ir šaltų taškų, kaip namuose naudojamose mikrobangų krosnelėse“, – sakė mokslininkas.
Kompanijos prietaisas sulaukė didžiulio duonos gamintojų susidomėjimo, tačiau nerimaujama, kad tai gali padidinti gamybos kaštus.
Taip pat nerimaujama, kad vartotojai gali nepirkti duonos, kuri taip ilgai negenda. D. Stullas pripažįsta, kad bus sunku įtikinti vartotojus dėl tokių naujovių naudos.
D. Stullas mano, kad technologija poveikį duonai gali daryti ir kitokiais būdais. Anot jo, duonos gamintojai deda daug konservantų, taip bandydami kovoti su pelėsiu, tačiau tuomet turi pridėti ir papildomų cheminių medžiagų. Tokiu būdu siekiama numalšinti konservantų skonį. Jei duonos kepėjai galėtų naudoti mikrobangų technologiją, šių priedų jie galėtų atsisakyti.
