Dvejonių nebeliko: 99,9 proc. mokslininkų sutinka, kad klimato krizę sukėlė žmonės

Paskutinių tyrimų duomenimis, 99,9 proc. mokslininkų pritaria, kad žmonės keičia klimatą, ir ne į gerąją pusę.
Globalinis atšilimas
Globalinis atšilimas / 123RF.com nuotr.

Virš 90 tūkst. tyrimų

Autoriai, remdamiesi beveik 90 tūkst. su klimatu susijusių tyrimų apžvalga, teigia, kad mokslinis tikrumas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio dabar yra panašus į susitarimą dėl evoliucijos ir plokščių tektonikos. Tai reiškia, kad ekspertai praktiškai neabejoja, jog iškastinio kuro – naftos, dujų, anglies, durpių ir medžių – deginimas kaitina planetą ir sukelia ekstremalesnes oro sąlygas.

Ankstesnė 2013 m. atlikta apklausa parodė, kad 97 proc. 1991-2012 m. paskelbtų tyrimų pritarė minčiai, jog žmogaus veikla keičia Žemės klimatą.

Naujausia nuo 2012 m. iki 2020 m. lapkričio mėn. paskelbtos recenzuojamos literatūros apžvalga buvo atlikta dviem etapais. Pirmiausia tyrėjai išnagrinėjo atsitiktinę 3000 tyrimų imtį, kurioje rado tik keturis straipsnius, kuriuose skeptiškai buvo vertinama klimato krizės sukėlimo hipotezė. Antra, jie ieškojo visoje 88 125 tyrimų duomenų bazėje raktinių žodžių, susijusių su klimato skepticizmu, pavyzdžiui, „natūralūs ciklai“ ir „kosminiai spinduliai“, ir rado 28 straipsnius, kurie visi buvo publikuoti nedidelės apimties žurnaluose.

Žurnale „Environmental Research Letters“ paskelbtame tyrime taip pat teigiama, kad skepticizmas tarp ekspertų dabar yra nykstantis ir labai mažas.

„Mokslo bendruomenėje nėra nė vieno svarbaus žmogaus, kuris abejotų žmogaus sukelta klimato kaita“, – „The Guardian“ sakė pagrindinis autorius Markas Lynasas, Kornelio universiteto vizituojantis mokslininkas.

Jis pakartojo svarbiausios pasaulio mokslo institucijos – Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos – rugpjūčio mėn. išsakytą nuomonę: „Neabejotina, kad dėl žmogaus poveikio sušilo atmosfera, vandenynas ir sausuma“.

Atsakomybė soc. tinklams

Plačioji visuomenė dar nesupranta, kokia yra ekspertų nuomonė, ji neatsispindi ir politinėse diskusijose. Tai ypač aktualu JAV, kur iškastinio kuro bendrovės finansavo dezinformacijos kampaniją, melagingai teigiančią, kad mokslas dar nenusistovėjęs, panašiai kaip tabako pramonės kampanija, kuria siekta sukelti abejonių dėl rūkymo ir vėžio ryšio, teigiama „The Guardian“.

123rf.com nuotr./Anglies dioksidas CO2
123rf.com nuotr./Anglies dioksidas CO2

Dokumente cituojamas 2016 m. Pew tyrimų centro atliktas tyrimas, kuris parodė, kad tik 27 proc. suaugusių JAV gyventojų tiki, jog „beveik visi“ mokslininkai sutinka, kad klimato krizę sukėlė žmogaus veikla.

M.Lynasas teigė, kad šis tyrimas turėtų paskatinti savo politiką peržiūrėti „Facebook“ ir „Twitter“, kad dezinformacijos kompanijos nebesklistų.

„Tai gana panašu į dezinformaciją apie vakcinas – abi jos neturi mokslinio pagrindo ir abi daro destruktyvų poveikį visuomenei. Socialiniai tinklai, kurie leidžia plisti dezinformacijai apie klimatą, turi peržiūrėti savo algoritmus ir politiką arba būti priversti tai padaryti reguliavimo institucijų“, – teigė mokslininkas „The Guardian“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis