Dėl saugumo sumetimų nukentėjusių elektrinių operatoriai neįvardijami. Abiem atvejais virusas pateko į kritiškai svarbias sistemas, kurios naudojamos įrangos, gaminančios elektros energiją, kontrolei. Virusas išplito kažkam iš darbuotojų ar pašalinių asmenų pasinaudojus USB atmintine.
Vienu atveju buvo infekuoti 10 kompiuterių, kurie valdo turbiną ir dalies įrangos „poilsio režimo“ sistemas. Antruoju atveju kenkėjišką programinę įrangą pavyko aptikti tuomet, kai vienas iš elektrinės darbuotojų pranešė apie problemą su USB kaupiklių naudojimu. Tačiau nežinoma, ar virusas sukėlė kokių nors elektrinės veiklos sutrikimų.
Specialistai pažymi, kad nešiojami duomenų kaupikliai ir kitokios USB atmintinės kelia vieną didžiausių grėsmių pramonino valdymo kompiuterinėms sistemoms, kurios paprastai nėra jungiamos prie interneto ir kitokių išorinių tinklų. Beje, per USB atmintines gali plisti ir jau spėję pagarsėti virusai „Flame“ bei „Stuxnet“, kurie yra puikūs šnipinėjimo ir kibernetinio sabotažo įrankiai, spėję padaryti labai didelės žalos Irano branduolinei programai.
