Sausa žiema ir pavasaris, karšta vasara
Vietomis Luarą dabar galima pereiti pėsčiomis – ilgiausia Prancūzijos upė dar niekada netekėjo taip lėtai. Reinas pamažu tampa nebetinkamas baržų eismui.
Tuo metu Italijoje Po upės lygis yra dviem metrais žemesnis nei įprastai, todėl nukentėjo pasėliai. Serbija gilina Dunojų.
Visoje Europoje kadaise buvusios galingos upės dėl sausros teka vos vos, o tai gali turėti dramatiškų pasekmių pramonei, krovinių gabenimui, energijos ir maisto gamybai – kaip tik tuo metu, kai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą trūksta tiekimo grandinės ir kyla kainos.
Dėl klimato kaitos neįprastai sausa žiema ir pavasaris, po kurių sekė rekordinė vasaros temperatūra ir pasikartojančios karščio bangos, lėmė tai, kad svarbiausi Europos vandens keliai nepakankamai pripildyti ir vis labiau perkaitę.
Kadangi Vakarų, Vidurio ir Pietų Europoje beveik du mėnesius nebuvo užfiksuota jokių žymesnių kritulių, o artimiausiu metu jų nenumatoma, meteorologai teigia, kad sausra gali tapti didžiausia žemyne per daugiau nei 500 metų.
„Šių metų įvykių dar iki galo neišanalizavome, nes jie vis dar tęsiasi“, – sakė Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro atstovas Andrea Toreti.
„Per pastaruosius 500 metų nebuvo kitų įvykių, panašių į 2018 metų sausrą. Tačiau šie metai, manau, yra blogesni“, – pažymėjo jis.
Jis teigė, kad yra „labai didelė rizika, jog sausringos sąlygos“ tęsis ir per ateinančius tris mėnesius, ir pridūrė, kad be veiksmingų klimato kaitos švelninimo priemonių sausrų intensyvumas ir dažnumas „smarkiai padidės visoje Europoje – tiek šiaurėje, tiek pietuose“.
Baržoms plaukti Reinu vis sunkiau
Vokietijos federalinis hidrologijos institutas (BfG) nurodė, kad Reino, kurio vanduo naudojamas krovininiam transportui, drėkinimui, pramonei, elektros energijos gamybai ir gėrimui, lygis kris mažiausiai iki kitos savaitės pradžios.
Penktadienį vanduo ties kritiniu Kaubo ženklu, esančiu už 50 kilometrų nuo Mainco, kuriuo matuojamas ne vandens gylis, o tinkamumas laivybai, nukrito žemiau 40 centimetrų – iki lygio, kai, daugelio laivybos įmonių nuomone, baržų eksploatacija yra ekonomiškai nenaudinga. Per kelias ateinančias dienas jis gali sumažėti ir iki 30 cm.
Daugelis baržų, kuriomis gabenamos anglys elektrinėms ir svarbios žaliavos tokioms pramonės milžinėms kaip plieno gamintoja „Thyssen“ ar chemijos milžinė BASF, jau dabar dirba maždaug 25 proc. pajėgumu, kad sumažėtų jų grimzlė, o tai iki penkių kartų padidina laivybos išlaidas.
1233 kilometrų ilgio Reinas, šimtmečius buvęs gyvybiškai svarbi šiaurės vakarų Europos ekonomikos dalis, teka nuo Šveicarijos per Vokietijos pramonės širdį ir pasiekia Šiaurės jūrą Roterdamo uoste.
Visiškai sustabdžius Reino baržų eismą, Vokietijos ir Europos ekonomika patirtų didelį smūgį: ekspertai apskaičiavo, kad 2018 metais sustabdžius laivybą šešiems mėnesiams, tai kainavo apie 5 mlrd. eurų, o dėl žemo vandens lygio prognozuojama, kad šiais metais Vokietijos ekonomikos augimas sumažės 0,2 procentinio punkto.
Nors ES teigė, kad krovinių gabenimo vandens keliais padidinimas 25 proc. yra vienas iš bloko žaliojo pereinamojo laikotarpio prioritetų, tačiau Vokietija šiuo metu stengiasi nukreipti krovinių gabenimą geležinkeliais ir keliais, nepaisant to, kad standartiniam baržos kroviniui pakeisti reikia nuo 40 iki 100 sunkvežimių.
Įšilusios upės stabdo atomines elektrines
Prancūzijos upės gal ir nėra tokios svarbios krovinių vežimo arterijos, tačiau jomis aušinamos atominės elektrinės, kuriose pagaminama 70 proc. šalies elektros energijos. Kainoms pasiekus rekordines aukštumas, elektros energijos milžinė EDF dėl sausros buvo priversta mažinti gamybą.
Griežtos taisyklės reglamentuoja, kiek atominės elektrinės, išleisdamos aušinimo vandenį, gali pakelti upės temperatūrą, o jei dėl rekordiškai žemo vandens lygio ir aukštos oro temperatūros upė jau yra perkaitusi, elektrinės neturi kitos išeities, kaip tik sumažinti gamybą.
Europai gresiant vis didesnei energetikos krizei, o Garonos, Ronos ir Luaro upėms jau esant per šiltoms, kad būtų galima išleisti aušinimo vandenį, Prancūzijos branduolinės energetikos reguliavimo institucija praėjusią savaitę leido penkioms elektrinėms laikinai pažeisti taisykles.
Italijoje kenčia žemės ūkis, Dunojuje – upėtakiai
Tuo metu igiausios Italijos upės Po tėkmė sumažėjo iki dešimtadalio įprastinio lygio, o vandens lygis yra dviem metrais žemesnis už normalų. Kadangi nuo lapkričio mėnesio regione nebuvo ilgalaikių kritulių, smarkiai nukentėjo kukurūzų ir rizoto ryžių auginimas.
Po slėnyje pagaminama 30-40 proc. Italijos žemės ūkio produkcijos, tačiau ryžių augintojai perspėjo, kad gali būti prarasta iki 60 proc. derliaus, nes ryžių laukai išdžiūsta, juos sugadina dėl žemo upės lygio įsiurbtas jūros vanduo.
Saugomose upės deltos pelkėse, esančiose netoli Venecijos, dėl aukštos temperatūros ir vangios tėkmės vandenyje taip sumažėjo deguonies kiekis, kad maždaug 30 proc. lagūnoje augančių moliuskų jau žuvo.
Žemas upės lygis ir aukšta vandens temperatūra gali būti pražūtingi daugeliui rūšių. Praėjusią savaitę Bavarijoje Dunojaus temperatūra pasiekė 25 laipsnius, o mėnesio viduryje gali būti 26,5 laipsnių. Tai reiškia, kad deguonies kiekis vandenyje bus mažesnis nei šešios dalys milijonui, o tai yra mirtina upėtakiams.
Krovinių gabenimas 2 850 kilometrų ilgio Dunojaus upe taip pat labai sutriko, todėl Serbijos, Rumunijos ir Bulgarijos valdžios institucijos pradėjo dar labiau gilinti gilesnius kanalus, o baržos, gabenančios daugiausia elektros generatoriams skirtą kurą, laukia, kol galės pajudėti.
Netgi Norvegija, kuri apie 90 proc. elektros energijos gamina iš hidroenergijos, pareiškė, kad dėl neįprastai žemo jos rezervuarų lygio galiausiai gali tekti apriboti elektros energijos eksportą.
