Kviečiame nusikelti kelias dešimtis tūkstančių metų į praeitį ir kartu su akmens amžių tyrinėjančia archeologe G.Gudaitiene pasižvalgyti, kaip anuomet atrodė gyvenimas, bei susipažinti su savo protėviais – pirmaisiais žmonėmis, atradusiais Lietuvos teritoriją.
15min kalbinta mokslininkė pabrėžė, kad duomenų turima tik iš laikotarpio, kai atsitraukė paskutinis Lietuvos teritoriją dengęs ledynas. Tuomet, anot jos, susiformavo landšaftas, kuriame ir nugulė pirmykščių žmonių pėdsakai.
„Nuslinkus ledynui, – pasakojo archeologė, – pirmosios pavienės žmonių grupelės į Lietuvą atkeliavo iš dabartinės Vokietijos, Lenkijos teritorijų. Apie tai sprendžiame iš radinių – įrankiai, kuriuos naudojo pirmieji dabartinės Lietuvos teritorijos gyventojai, yra tokie pat, kokie randami minėtose šalyse. Žinoma, yra spėlionių, kad žmonių čia užklysti galėjo ir anksčiau, atšilimo laikotarpiais, tačiau paskutinis ledynas šiuos pėdsakus sunaikino.“
G.Gudaitienė pasakojo, kad pirmosios bendruomenės į mūsų kraštus užklydo sekdamos šiaurės elnius, kurie, ledynui atsitraukus, čia atrado naujas ganyklas. Taigi, prieš keliolika tūkstančių metų dabartinėje Pietų Lietuvoje pasirodė pavienės, mažos klajoklių grupelės. Pašnekovė paaiškino, kad tai laikotarpis, kai apie sėslų gyvenimą dar toli gražu negalime kalbėti, tad ir lankydavosi to meto žmonės paprastai sezoniškai – trumpam apsistoję smėlėtoje Dzūkijoje keliaudavo toliau. Pasak archeologės, tokios klajonės truko kelis tūkstančius metų, kol klimatas dar labiau įšilo ir dėl to pasikeitė akmens amžiaus mados. Paprastai kalbant, keičiantis klimatui keičiasi ir landšaftas, augalija bei gyvūnija.
