Elonas Muskas – „SpaceX“ įkūrėjas, „Tesla“ vadovas, o pastaruoju metu ir „Twitter“ savininkas – trečiadienio vakarą surengė įspūdingą renginį, skirtą dar vienai savo įmonei – „Neuralink“. Tai pradedančioji įmonė, siūlanti belaidžius implantus, jungiančius smegenis su kompiuteriu.
Renginyje buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame, anot E.Musko, beždžionė, kuriai integruotas „Link“ smegenų implantas, valdė žymeklį ir rašė kompiuteriu nepasitelkusi rankų, rašo CNN.
Tai nėra visiškai nauja technologija, nes mokslininkai jau kelis dešimtmečius kuria prietaisus, galinčius dekoduoti smegenų signalus praktiniais tikslais.
„Prieš įdėdami prietaisą į žmogų, norime būti itin atsargūs ir įsitikinti, kad jis veiks gerai“, – sakė E.Muskas, kaip praneša agentūra „Reuters“.
Bendrovė „Neuralink“ teigia kurianti smegenų mikroschemų sąsajas, kurios galėtų atkurti žmogaus regėjimą, net ir tiems, kurie gimė akli. Taip pat atkurti „visas kūno funkcijas“, įskaitant judesius ir žodinį bendravimą, žmonėms su nutrauktomis stuburo smegenimis.
Per renginį „Parodyk ir papasakok“ E.Muskas pažymėjo, kad pagrindinis vakaro tikslas buvo įdarbinti talentus „Neuralink“.
„Dažnai žmonės galvoja, kad jie tikrai negalėtų dirbti Neuralink, nes nieko neišmano apie biologiją ar smegenų veikimą“, – sakė E.Muskas, -„Mes iš tikrųjų norime pabrėžti, kad jums to nereikia. Iš tikrųjų yra daug tų pačių įgūdžių, kurių reikia, kad veiktų išmanusis laikrodis ar šiuolaikinis telefonas.“
„Neuralink“ implantų viceprezidentas pademonstravo naujausią bendrovės įrenginio iteraciją, pažymėdamas, kad jis bus belaidis ir įkraunamas. Jis taip pat pasidalijo filmuota medžiaga apie robotą, kuris, pasak jo, buvo sukurtas implanto operacijai atlikti, taip pat pademonstravo, kaip tokia operacija galėtų atrodyti.
Pagrindinė „Neuralink“ idėja kelia daug etinių ir sociopolitinių klausimų. Tačiau šalininkai teigia, kad tokie prietaisai gali padėti amputuotiems ir neįgaliems žmonėms.
E.Muskas taip pat linkęs pabrėžti nemedicininius panaudojimo būdus, pavyzdžiui, smegenų implantų naudojimą siekiant išlyginti žaidimo sąlygas, jei skaitmeninis dirbtinis intelektas taptų protingesnis už bet kurį žmogų.
Musko „Neuralink“ nėra vienintelė organizacija, siekianti įgyvendinti šią technologiją. Kai kurie federalinį finansavimą gaunantys mokslininkai jau atlieka klinikinius bandymus.
Trečiadienį vykusiame renginyje E.Musko buvo paklausta, ar „Neuralink“ planuoja savo įrankius pateikti neurologams. Jis atsakė, kad bendrovė tai padarys, kai pasieks gamybos etapą.
Prieš pradedant masinę „Neuralink“ smegenų implantų gamybą ir juos pateikiant platesnei rinkai, juos turės patvirtinti reguliavimo institucijos. Praėjusių metų gegužę JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) paskelbė dokumentą, kuriame išdėstė pirmines agentūros mintis apie smegenų ir kompiuterio sąsajos įrenginius, pažymėdama, kad ši sritis „sparčiai vystosi“.
E.Muskas trečiadienį sakė, kad „Neuraink“ pateikė FDA „didžiąją dalį“ dokumentų ir per šešis mėnesius gali pradėti bandymus su žmonėmis. Tačiau patirtis rodo, kad verslininkas dažnai nurodo galutinius terminus, kurie nepasitvirtina, pradedant jo teiginiais apie tai, kada „SpaceX“ nusileis Marse, baigiant jo prognozėmis, kada savavaldžiai automobiliai pasirodys keliuose.
