Koordinacija
Žaidžiant kompiuterinį žaidimą, skirtingai nuo televizoriaus žiūrėjimo, nėra tiesiog pasyviai žiūrima į ekraną. Žaidimas yra aktyvi veikla, kurios metu smegenys intensyviai stimuliuojamos, o norint žaisti kartu dirba rega, klausa ir motorika.
Pavyzdžiui, veiksmo žaidimai, tokie kaip šaudyklės, itin lavina tai, kas vadinama akies-rankos koordinacija, kuomet ranka, laikanti pelę, įpranta veikti pagal tai, ką mato akis. Neretai tokiu būdu šiuos įgūdžius lavina, pavyzdžiui, chirurgai.
Kelių dalykų darymas vienu metu
Veiksmo žaidimas reikalauja iš žaidėjo didelio pastabumo. Jame žaidėjui reikia judinti pelę ar klaviatūrą stebint daug dalykų ekrane, tokių kaip gyvybės, artėjantys priešai, amunicija, likęs laikas ir taip toliau.
Visi šie dalykai yra svarbūs norint laimėti, ir juos stebėti reikia visus praktiškai tuo pačiu metu. Kitaip tariant, norint žaisti, tenka išmokti stebėti ir reaguoti į viską, ko reikia tam tikram žaidimui.
Visa tai kur kas paprasčiau daryti turint tinkamas priemones. Svarbiausi komponentai, kuriuos reikia pasitelkti produktyviam kompiuteriniam žaidimui, yra: klaviatūra, pelė, ausinės.
Tinkamos priemonės nenuvargins riešų, yra pagamintos taip, kad būtų jaučiamas komfortas. Mat po ilgo ir netinkamos kompiuterinės pelės naudojimo gali atsirasti nemalonūs padariniai: skausmas ir pavargę riešai.
„Kiekvienas produktas yra suprojektuotas inžinierių naudojant pažangiausias technologijas ir šiuolaikinę estetiką, siekiant užtikrinti funkcionalumą ir patogų naudojimą. Todėl mūsų klientai gali pasinerti į mėgstamus žaidimus turėdami patogias ausines, preciziškai veikiančias kompiuterines peles, patvarius pelės kilimėlius ir ergonomiškas klaviatūras.
„Aula“ savo gaminamiems įrenginiams naudoja tik patikrintus aukštos kokybės komponentus, kuriuos galime rasti ir populiariausiuose visiems gerai žinomuose prekinių ženklų produktuose“, – sakė „ACME Europe” Pardavimų ir rinkodaros skyriaus vadovas Arnoldas Saldys.
Problemų sprendimas
Kiekvienas žaidimas turi tam tikras taisykles, kurių žaidėjas privalo laikytis, norėdamas jį pereiti. Tai reiškia, kad žaidžiant šias taisykles reikia nuolatos turėti omenyje ir stengtis jų nepažeisti.
Paprastai pereinant iš vieno žaidimo lygmens į kitą ir jam sudėtingėjanti, žaidimo eiga verčia į jas reaguoti vis greičiau, nes tai lemia ar žaidėjas pereis į kitą lygį, ar ne. Su stresinių situacijų valdymo gebėjimų ugdymu sutiko ir A. Saldys, kuris pripažino, kad žaidimai duoda nemažai naudos, padeda įveikti stresą, lavina problemų sprendimo įgūdžius.
„Žaidžiant žaidimus, neretai vienu metu tenka atlikti keletą veiksmų, todėl tobulėja orientavimasis erdvėje, koordinacija. Žaidžiant strateginius žaidimus reikia numatyti keletą žingsnių į priekį – tobulėja planavimo įgūdžiai. Taip pat ieškant skirtingų sprendimo būdų, lavinama vaizduotė, koncentruojamas dėmesys, kuris realiame gyvenime yra labai svarbus studijuojant ar užsiimant darbine veikla”, – sakė „ACME Europe” Pardavimų ir rinkodaros skyriaus vadovas, pridūręs, kad tai lemia, jog darbinėje veikloje pasiekiami geresni rezultatai.
Atsižvelgiant į kompiuterinių žaidimų teikiamą naudą, žaidimas gali būti naudingas ne tik jaunam, bet ir suaugusiam žmogui.
Atmintis
Ne vienas žaidimas reikalauja atsiminti tam tikrus dalykus, norint sėkmingai jį tęsti. Tai gali būti pateikta instrukcijos ar įžangos forma, pavyzdžiui, žaidimo pradžioje, kai žaidėjas ne tik išmoksta valdyti veikėją, bet ir perskaito ar išklauso tam tikrą informaciją apie žaidimo pasaulį. Kaip bebūtų, įgytas meistriškumas valdant veikėją klaviatūra ar pele, didžiaja dalimi nulemia sėkmę žaidime.
Be abejonės, klaviatūros kombinacijas galima išmokti ir tai tampa automatišku įpročiu. Tačiau būtent „Aulos“ prekinio ženklo klaviatūros gali padėti išvengti kombinacijų žodynų.
„Mūsų produktai pasižymi funkcionalumu ir yra sukurti, siekiant užtikrinti, kad sudėtingus judesius būtų lengva valdyti, pakeičiant ilgas klavišų kombinacijas vienu mygtuko paspaudimu. Valdymo paprastumas leidžia efektyviau atlikti veiksmus ir pasiekti geriausių rezultatų“, – apie prietaisų privalumus atsiliepė A. Saldys.
Dėmesys ir koncentracija
Kompiuteriniai žaidimai, ypač veiksmo, yra kuriami taip, kad žaidėjas galėtų išlaikyti dėmesį kuo ilgiau, idealiu atveju – iki žaidimo pabaigos. Tam pasitelkiamos tam tikros užduotys, kurias reikia atlikti norint tęsti žaidimą. Vis dėlto, ne vienas žaidimas reikalauja skirti tam tikrą laiko dalį, norint pereiti nuo vienos dalies prie kitos, o kartais tai gali užtrukti ir kelias valandas.
Mokymasis
Kompiuteriniai žaidimai patys savaime gali padėti ugdyti tam tikras savybes, tačiau vis dažniau juose taikoma logika yra panaudojama ir švietime. Vadinamieji edukaciniai žaidimai veikia taip pat, kaip ir įprasti – siekia įtraukti ir sudominti užduotimis, tačiau pateikia edukacinį turinį. Tiesa kontraversiškų visuomenės nuomonių apie kompiuterinius žaidimus nestinga.
Psichologai ir mokslininkai tiria kompiuterinių žaidimų poveikį žmogaus sveikatai ir elgsenai. Atliktuose tyrimuose aiškiai atsispindi kompiuterinių žaidimų teikiama nauda
„Tenka susidurti su įvairiomis nuomonėmis ir požiūriu. Tačiau neretai jos būna klaidingos arba niekuo nepagrįstos. Psichologai ir mokslininkai tiria kompiuterinių žaidimų poveikį žmogaus sveikatai ir elgsenai. Atliktuose tyrimuose aiškiai atsispindi kompiuterinių žaidimų teikiama nauda“, – teigė elektronikos įrenginiais prekiaujančios „ACME Europe” Pardavimų ir rinkodaros skyriaus vadovas.
Mąstymo greitis
Žaidžiant smegenys gauna ne vieną vaizdinį ir garsinį stimulą. Tyrimais įrodyta, kad dažnai žaidžiantys kompiuterinius žaidimus gali šiuos stimulus apdoroti greičiau nei kiti. Šie stimulai užtikrina, kad smegenys nuolat dirbtų ir juos interpretuotų, todėl su laiku tai išmokstama daryti kur kas greičiau.
Socialiniai įgūdžiai
Internetas leido žaidėjams susitikti tame pačiame žaidime net būnant skirtingose pasaulio vietose. Ne viename žaidime reikia komunikuoti su komandos nariais kalbant ar bent susirašinėjant, o dažnai tai tenka daryti ir su nepažįstamais žmonėmis. Tokiu būdu palaikomi ryšiai, o neretai užmezgamos ne tik paviršutiniškos pažintys, bet dažnu atveju ir tikros draugystės.
Vargu ar įmanoma sustabdyti jau gerokai įsibėgėjusį kompiuterinių žaidimų traukinį, tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų atskleidžia, kad tai nėra bergždžias laiko švaistymo būdas, priešingai – tai tam tikrus įgūdžius lavinanti veikla. Tad, nevertėtų baimintis, kad vis daugiau jaunų žmonių žaidžia kompiuterinius žaidimus, nes tai ir laisvalaikio praleidimo būdas, ir mokymosi procesas. Tiesa, kaip ir bet kokia kita veikla gyvenime, kompiuteriniai žaidimai turi turėti laiką, vietą ir saiką.
