Kapai buvo pastatyti skirtingais Egipto istorijos laikotarpiais, sakoma ministerijos pranešime. Ankstyviausios kapavietės buvo pastatytos maždaug prieš 4200 metų, kai žlugo Egipto Senoji karalystė. Tuo metu Egipto faraonai prarado šalies kontrolę, nes valdžią įgijo keli vietiniai valdytojai. Kodėl šios kapavietės buvo iškaltos kalvoje, neaišku, tačiau senovės Egipte tai nebuvo neįprasta praktika.
Senovės karalystės pabaigos kapinėse esančios kapavietės paprastai buvo sudėtingesnės architektūros, apimančios įėjimo koridorių, vedantį į galeriją su pietrytinėje statinio dalyje esančiu laidojimo kambariu. Kai kuriuose iš šių kapų archeologai taip pat rado kalkakmenio gabalėlių su hieroglifų užrašais; jie taip pat aptiko plokštelių, kurios buvo dedamos kaip laidojimo aukos kapų savininkams, sakoma ministerijos pranešime.
Vienoje kapavietėje archeologai rado piešinių, kuriuose pavaizduotas kapavietės savininkas, skerdžiantis gyvūnus, ir žmonės, atnešantys aukas mirusiajam, pareiškime teigė Egipto Aukščiausiosios senienų tarybos generalinis sekretorius Mostafa Waziri.
Naujausi kapinėse rasti kapai datuojami beveik prieš 2100 metų, t. y. šiuolaikinių mokslininkų vadinamo „Ptolemėjų laikotarpio“ pabaiga. Tuo metu Egiptą valdė faraonai, kilę iš Ptolemėjo I, kuris buvo vienas iš Aleksandro Didžiojo generolų. Maždaug prieš 2100 metų regione stiprėjo Romos valdžia, o 30 m. pr. m. e., nusižudžius Kleopatrai VII, Egiptas tapo Romos provincija.
Komanda kapavietėse aptiko daugybę artefaktų, įskaitant puodelius, stiklainius ir lėkštes – kai kurie iš jų buvo pilno dydžio pavyzdžiai, kurie galėjo būti naudojami kasdieniame gyvenime, o kiti – miniatiūriniai indai, galbūt naudoti kaip simbolinės aukos mirusiajam, teigiama ministerijos pranešime. Kapuose taip pat rasta dažytų sferinių indų, kurie galėjo būti naudojami skysčiams laikyti. Vienoje kapavietėje rasta apvalaus metalinio veidrodžio liekanų, o daugelyje kapaviečių rasta ir gyvūnų, ir žmonių palaikų.
Tyrimai šioje vietoje tęsiami, todėl ateityje gali būti rasta daugiau kapų.