Pats sarkofagas atrodo labai įspūdingai: jis yra 2,7 m ilgio, 1,5 m pločio ir 1,8 m aukščio. Tikėtina, kad tai yra apskritai didžiausias kada nors Aleksandrijoje rastas sarkofagas, aiškina Egipto Aukščiausiosios antikvariato tarybos generalinis sekretorius Mostafa Waziri.
Didžiąją sarkofago dalį dengė storas cemento sluoksnis, todėl tikimasi, kad žmogus, palaidotas sarkofage, kartu su visais drabužiais, papuošalais ir turtais, su kuriais jis buvo išlydėtas anapilin, vis dar yra viduje, o tai labai nudžiugintų archeologus.
Netoli šio sarkofago surastas ir alebastrinis vyro biustas: archeologai mano, kad tai yra žmogaus, palaidoto sarkofage, atvaizdas.
Egipto Antikvariato ministerijos surinkta specialistų komanda Aleksandrijos Sidi Gabero rajone tyrinėjo teritoriją, kurioje buvo ketinta pradėti statybas. Tačiau statybos darbus teks šiek tiek atidėti – juos pristabdė senovinis radinys.
Sarkofagas datuojamas tarp 304 ir 30 m.p.m.e. – laikmečio po Aleksandro Makedoniečio mirties, kai Egiptą valdė Aleksandro generolo Ptolemėjaus I palikuonys. Tais laikais Aleksandrija – miestas, kurio įkūrimo nuopelnus sau priskyrė Aleksandras Makedonietis (nors ten žmonės gyveno ir anksčiau), buvo Egipto sostinė.
Nors Egipte senovinės kapavietės aptinkamos ganėtinai dažnai, beveik visos jos jau būna išplėštos – ar prieš tūkstantmečius, ar visai neseniai. Didžioji dalis sarkofagų būna jau atidaryti, jų turinys išgrobstytas, mumijų kaulai ištampyti.
Tačiau šiuo atveju mokslininkai viliasi atradę aukso puodą: panašu, kad iki šiol sarkofagas atidarytas nebuvo.
Tačiau archeologai neskuba naudoti grubią jėgą. Jie taip pat kapo neatidarė ir net gali priimti sprendimą apskritai niekada to nedaryti norėdami apsaugoti jo turinį nuo pažeidimo – bent jau iš pradžių šis sarkofagas bus tiriamas rengtgenografiškai, kompiuterine tomografija ar kitais moksliniais metodais, leisiančiais užmesti akį į vidų dar iki fiziškai jį atidarant.
