Kad rastų šiuos šešis atvejus, archeologams teko ištirti 1087 senovės egiptiečių kūnų, kurie buvo palaidoti prieš 3000-1500 metų.
Remdamiesi šiais duomenimis mokslininkai padarė išvadą, kad senovės Egipte, bent jau Dakleh oazėje, rizika susirgti vėžiu buvo maždaug 5 iš 1000. Palyginimui, šiuolaikinėse vakarietiškose bendruomenėse susirgimo vėžiu rizika per visą gyvenimą yra 50 procentų, arba 100 kartų didesnė.
Tyrimas, kurį atliko Vakarų Ontarijo universiteto (Kanada) antropologas dr. Elas Molto ir dr. Peteris Sheldrickas, publikuotas leidinyje „International Journal of Paleopathology“.
E.Molto įspėjo, kad kai kurie žmonės, gyvenę senovės Egipte, mirti galėjo ir sirgdami vėžiu, tačiau be jokių po tiek laiko aptinkamų šios ligos pėdsakų, be to, anuomet žmonės dažnai gyvendavo kur kas trumpiau, nei šiais laikais. Tačiau net ir įvertinus šiuos veiksnius mokslininkai užtikrintai teigia, kad senovės Egipte sergamumas vėžiu buvo kur kas mažesnis nei šiandieniniame pasaulyje.
Penkiais atvejais iš šešių mokslininkai onkologinę ligą nustatė pagal mumijų „žaizdas“ (skyles audiniuose ir kauluose, jų pažeidimus). Šios skylės atsirado tuomet, kai vėžys plito organizme. Pavyzdžiui, 40-50 metų moters dešiniajame dubenkaulyje aptikta maždaug 6,2 cm skylė, kuri, mokslininkų manymu, atsirado nuo vėžio. Vienu atveju (apie 50 m. amžiaus vyro, sirgusiu tiesiosios žarnos vėžio) išliko ir vėžinis audinys. Mokslininkai daugeliu atvejų negalėjo pasakyti, kokia buvo šių auglių kilmė.
Trim atvejais iš šešių (dviejų moterų ir vieno vyro) kūnai buvo 20-30 metų amžiaus žmonių, kuomet vėžiu susergama santykinai retai, teigė mokslininkai.
„Kai profesionalų suvažiavimuose Dakleh atvejai buvo pristatyti pirmą kartą, dažniausiai girdėtas komentaras nenorint pripažinti vėžio diagnozės buvo „jie per jauni“, – rašė mokslininkai.
Tačiau pastarųjų metų tyrimai rodo, kad ŽPV yra itin aktyvus net kelių onkologinių ligų sukėlėjas, neretai šis virusas sukeli vėžį ir jauniems suaugusiems žmonėms. „Yra patvirtinta, kad ŽPV yra gimdos, gimdos kaklelio ir sėklidžių vėžio sukėlėjas, jis išsivystė Afrikoje, gerokai anksčiau, nei išplito Homo sapiens“, – savo tyrimo aprašyme nurodė mokslininkai.
„Dviejų moterų ir vieno vyro – jaunų suaugusių asmenų, palaidotų Dakleh oazėje – mirtis galėjo sukelti gimdos kaklelio ir sėklidžių vėžys. Iš naujausių vėžio epidemiologijos tyrimų žinome, kad būtent naujų suaugusių žmonių kohortose tokiomis vėžio formomis sergama dažniausiai“, – rvirtino specialistai.
Atlikti genetinių tyrimų ir nustatyti, ar kūnuose esama ŽPV pėdsakų, nebuvo įmanoma, tačiau kitais tyrimais patvirtinta, kad virusas tikrai egzistavo ir senovės pasaulyje.
Kol kas jokių su medicina susijusių Senovės Egipto tekstų analizė ir žmonių palaikų tyrimai nerodo, kad egiptiečiai taikė kokį nors specifinį gydymą nuo vėžio.
„Jie suprasdavo, kad vyksta kažkas negerai. Tačiau neturime jokių specifinio vėžio gydymo indikacijų, nes jie nesuprato, kas yra vėžys“, – sakė E.Molto, pridūręs, kad senovės gydytojai galbūt bandė gydyti kai kuriuos išoriškai pasireiškiančius simptomus – pavyzdžiui, odos išopėjimus.
Mokslininkai tikisi, kad ateityje bus surinkta daugiau informacijos apie vėžio ir kitų ligų paplitimą šiuolaikinėje Dakleh oazėje ir bus įmanoma tiksliau palyginti, kaip kito sergamumas vėžiu per ilgą laiką.