„Mažai tikėtinu atveju, jei „Solar Orbiter“ tektų manevruoti, siekiant išvengti galimo susidūrimo, sprendimas būtų priimtas lapkričio 25 dieną, likus dviem dienoms iki priartėjimo prie Žemės. Manevras bus atliktas lapkričio 26 dieną, likus šešioms valandoms iki priartėjimo“, – sakoma EKA pranešime.
Nors susidūrimo rizika yra labai maža, pavojus vis tiek yra didesnis nei per kitų EKA aparatų priartėjimą prie Žemės, priduriama pranešime.
Pasak agentūros, jei bus nuspręsta atlikti minėtą manevrą, „Solar Orbiter“ bus priartintas prie Žemės atmosferos, kad dėl trinties sumažėtų jo greitis.
Paskui erdvėlaivis bus išvestas į elipsinę heliocentrinę orbitą, leisiančią jam ateityje priartėti prie Veneros.
Pakoregavus orbitą, aparatas priartės prie Saulės ir pirmą kartą istorijoje galės nufotografuoti mūsų sistemos centrinio šviesulio ašigalių sritis stačiu kampu.
Per didžiausią priartėjimą prie planetos zondas turėtų praskrieti 460 km aukštyje virš Šiaurės Afrikos ir Kanarų salų. Po valandos jis paliks pavojingiausią zoną ir tęs savo skrydį.
„Solar Orbiter“ misija prasidėjo pernai vasarį ir turėtų trukti apie septynerius metrus. „Solar Orbiter“ tyrimus atlieka nuo gegužės, tačiau pagrindinis misijos etapas prasideda tik šį mėnesį.
„Solar Orbiter“ misija prasidėjo pernai vasarį ir turėtų trukti apie septynerius metrus.
Planuojama, kad aparatas kelerius metus išbus netoli Saulės, tyrinėdamas jos paviršių ir poliarinius regionus.
Anksčiau ketvirtadienį Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“ pranešė, kad JAV raketos „Falcon 9“ fragmentas pralėkė šalia Tarptautinės kosminės stoties (TKS) daugiau kaip 5 km atstumu ir nesukėlė jai jokių trukdžių.
Lapkričio 16-ąją Rusijos kariuomenė patvirtino orbitoje numušusi Sovietų Sąjungos laikų palydovą „Celina-D“.
„Tikrai sėkmingai išbandėme daug žadančią sistemą. Ji preciziškai pataikė į seną palydovą. Susidarę fragmentai nekelia grėsmės kosminei veiklai“, – tuomet patikino rusų gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Anksčiau JAV pareiškė, kad Rusija lapkričio 15-ąją per priešpalydovinės raketos bandymą numušė kitą SSRS laikų palydovą – „Kosmos 1408“. Valstybės departamento teigimu, tuomet susiformavo kosminių nuolaužų, sukėlusių pavojų TKS.
Ateinantį dešimtmetį šiukšlės tikriausiai kels vis didesnį pavojų kosminei veiklai, spalį perspėjo Rusijos Kosmoso erdvės kontrolės sistemos vyriausiasis konstruktorius Vitalijus Goriučkinas.
„Atsižvelgiant į dabartinius vystymosi tempus, į paleidžiamų erdvėlaivių skaičių, manau, kad per ateinančius 10 metų labai tikėtina, jog padėtis taps labai artima kritinei arba taps kritine – nebent sugalvosime naujų metodų, kaip kontroliuoti ir užkirsti kelią tokioms situacijoms“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė V.Goriučkinas.