„Programos projektų kaina per praėjusius metus išgyveno reikšmingų pokyčių dėl ekonominių sąlygų, valiutų kursų pokyčių ir infliacijos“, – Maskvoje vykusioje konferencijoje sakė „Roscosmos“ vadovas Igoris Komarovas.
„Roscosmos“ teko atsisakyti kelių svarbių projektų, tarp kurių buvo ir itin sunkių raketų, galinčių nuskristi už Žemės orbitos, kūrimas.
Rusija finansiškai labai kenčia dėl krintančių naftos kainų ir Vakarų valstybių sankcijų. Dėl to Maskva turėjo sumažinti išlaidas daugelyje departamentų.
„Roscosmos“ teko atsisakyti kelių svarbių projektų, tarp kurių buvo ir itin sunkių raketų, galinčių nuskristi už Žemės orbitos, kūrimas. Prieš kurį laiką šalies prezidentas Vladimiras Putinas tikino, kad valstybės kosmoso programa liks vienu pagrindinių prioritetų.
Per jo metinį klausimų – atsakymų maratoną su Rusijos piliečiais V.Putinas pareiškė, kad Rusija iki 2023 m. planuoja orbitoje turėti nuosavą kosminę stotį.
Tiesa, valstybė kol kas neatsisakė planų iki 2025 m. į Mėnulį pasiųsti pilotuojamus skrydžius, o 2029 m. išsilaipinti jo paviršiuje.
Tačiau Rusijos planai rytuose statyti raketų paleidimo stotį „Vostochny Cosmodrome“ nukentėjo dėl pinigų trūkumo ir korupcijos.
„Vostochny“ turėtų tapti pagrindiniu valstybės kosmodromu, tačiau kol kas stipriai atsiliekama nuo darbų grafiko. Rusijos žiniasklaida skelbė, kad kosmodromo statybininkai rengė protestus dėl laiku nesumokamų atlyginimų, o statybų metų buvo pažeista daug darbo santykių įstatymų. V.Putinas patikino statybas prižiūrėsiantis asmeniškai.
Anksčiau planuota, kad raketos iš „Vostochny“ bus paleistos šių metų pabaigoje. Dabar Rusija naudojasi sovietiniu „Baikonuro“ kosmodromu Kazachstane.
Kosmoso programa yra Rusijos valstybės pasididžiavimas. Kosmoso lenktynės su JAV buvo didelė Šaltojo karo dalis. Rusai kosmosą pirmą kartą pasiekė palydovu „Sputinik“ 1957 m., o 1961 m. buvo atliktas pirmasis žmogaus skrydis.
