Oficialiai Jungtinis gyvybės mokslų centras (JGMC) ir Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC) bus atidaryti kovo 15 d., tačiau juose darbas vyksta jau mėnesį. Likus kiek daugiau nei savaitei iki oficialaus atidarymo mokslininkai su modernia centrų įranga supažindino žiniasklaidos atstovus.
Taip pat skaitykite: Mokslininkai viliasi, kad nauji mokslo centrai Lietuvai atneš pirmą Nobelio premiją
Mokslininkų nosys ir akys
Pirmiausiai keliavome į NFTMC (69 mln. eurų), kuris suvienys visus stambiausius fizikos, chemijos ir technologijų mokslo padalinius Vilniuje.
FNTMC esančios Medžiagų struktūrinės analizės skyriaus vadovo dr. Remigijaus Juškėno atliekamais tyrimais domisi kitų šalių mokslininkai, tarp jų – ir Pietų Korėjos.
Laboratorijos pasididžiavimas – kristalinės medžiagos struktūros nustatymui skirtas rentgeno spindulių difraktometras, kuris kainuoja beveik milijoną eurų.
„Mūsų medžiagų struktūrinės analizės skyrius yra tarsi visų naujas medžiagas kuriančių mokslininkų skonio jutikliai, nosys ir akys: paprastai mokslininkai sumodeliuoja struktūrą, kurią nori pagaminti įvairiais metodais. Bet reikia pamatyti, ar pavyko pagaminti, ką suplanavo“, – pasakojo R.Juškėnas.
Laboratorijoje esanti įranga leidžia aptikti itin mažus medžiagos kiekius, kaip vieną tūkstantąją miligramo dalies medžiagos kilograme ir pamatyti nanoskalės daleles – mažesnes už milijardinę metro dalį.
Laboratorijos pasididžiavimas – kristalinės medžiagos struktūros nustatymui skirtas rentgeno spindulių difraktometras, kuris kainuoja beveik milijoną eurų.
Įrenginys jau pasitarnavo monetų kalyklai, iš kurios R.Juškėno komanda gavo užsakymą patikrinti brokuotas sidabrines monetas – jas gaminant atsirasdavo neaiškios kilmės maži taškeliai. Prietaisas padėjo nustatyti, kodėl brokas atsirado ir jis buvo pašalintas.
Kitoje patalpoje įrengtas dar vienas itin brangus ir unikalius tyrimus regione leidžiantis atlikti prietaisas – greitintuvinis masės spektrometras. Šis tokio tipo spektrometras pagamintas 16-as pasaulyje, o Europoje jų, anot dr. Žilvino Ežerinskio, yra vos keturi. Įrenginys kainavo 1,7 mln. eurų.
„Su šita įranga galime matuoti kažkada buvusius gyvus organizmus, kurie kvėpavo anglies dioksidą ir, pagal radioaktyviosios anglies santykį, nustatyti organizmo amžių“, – sakė Ž.Ežerinskis.
Testuos telefonų ekranus
NFTMC planuojama atlikti ir kur kas arčiau kasdienio mūsų gyvenimo esančius tyrimus. Dr. Karolis Kazlauskas iš Vilniaus universiteto (VU) Taikomųjų mokslų instituto laboratorijos sako, kad galbūt ateityje jo laboratorijoje testuotos technologijos atkeliaus ir į mūsų namus.
Uždaroje patalpoje su inertinėmis dujų kameromis, į kurią dėl itin aukštų švaros reikalavimų pašaliniai neįleidžiami, bus gaminami organinių šviesos diodų (OLED) ekranai – tokio pat tipo, kuriais padengti „Samsung“ telefonai ir naujos kartos televizoriai. Prie OLED tipo ekranų ateityje žada pereiti ir kiti didieji telefonų gamintojai, tarp jų ir „Apple“.
„Ekspertai mano, kad organinės technologijos bus pigios ir leis pasiekti didelio ploto lanksčius prietaisus – pavyzdžiui, lanksčius sienos dydžio ekranus, – pasakojo K.Kazlauskas. – Jeigu pavykus sukurti našius prietaisus, mes galime padėti juos įvesti į pramonę. Gali būti, kad ekranai bus tobulinti šitoje laboratorijoje.“
Ši įranga, kuri kainavo daugiau nei milijoną eurų, iš įrengtų universitetuose yra trečia pagal dydį pasaulyje.
Beje, Lietuvos mokslininkai jau anksčiau daug prisidėjo kurdami „Samsung“ naudojamus OLED tipo ekranus, tačiau visi patentai dabar priklauso Pietų Korėjos įmonei.
NFTMC bus vystomi ir visiškai naujo tipo lazeriai, kurie veiks infraraudonųjų spindulių spektre. NFTMC vadovas Gintaras Valušis primena, kad Puslaidininkių fizikos instituto Optinės elektronikos laboratorijos vedėjo Arūno Krotkaus grupė sukūrė naujos kartos puslaidininkių lazerį, šviečiantį infraraudonųjų spindulių spektre.
Anot G.Valušio, šio tipo lazeriai ateityje gali tapti naujos kartos optinio ryšio lazeriais, kuriais bus perduodami duomenys, o galbūt jie padės pamatus ir ateities technologijoms mūsų telefonuose.
„Manau, kad už dviejų telefonų kartų atsitiks taip, kad jūsų telefonas matuos jūsų iškvepiamo oro sudėtį ir galės pasakyti, jei jo sudėtis bus įtartina. Kad tą padarytų, reikia mažo lazeriuko, kuris mokėtų bangą užregistruoti, išspinduliuoti ir pranešti. Tokios galimybės ateityje bus“, – prognozavo G.Valušis.
Gvildena bakterijų atsparumo problemas
Iš NFTMC nuėjome į už kelių šimtų metrų esantį gyvybės mokslų centrą (42 mln. eurų). Kaip sakė centro vidinio organizacinio darinio valdybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus, pastato laboratorijos apima labai daug krypčių: nuo medicinos ar genetikos iki biotechnologijų ar bioinformatikos.
JGMC laboratorijose bus atliekami molekuliniai tyrimai, kurie padeda aiškintis bakterijų atsparumo antibiotikams problemas. Dabar, kai vis daugiau bakterijų įgyja imunitetą antibiotikams, tokie tyrimai itin aktualūs.
Prof. dr. Editos Sužiedėlienės vadovaujamoje laboratorijoje mokslininkai tyrinėja atsparumo antibiotikams mechanizmus.
„Tie atsparūs antibiotikams organizmai pradeda cirkuliuoti mūsų šalyje, ligoninėse, klinikoje, žemės ūkio aplinkoje. Mechanizmų yra įvairių ir viena iš mūsų krypčių yra jų tyrinėjimas, kuris gali turėti ir taikomąją vertę ieškant būdų, kaip pažaboti plintantį atsparumą, – pasakojo E.Sužiedėlienė. – Bet mums įdomu ir fundamentiniai dalykai – molekulinių mechanizmų esmė, kurių pažinimas duotų naujų žinių suprantat biologiją.“
JGMC pagal gyvybės mokslų studijų programas studijuos 800 studentų, 160 doktorantų, dirbs 200 mokslinio-pedagoginio personalo.
NFTMC ir JGMC vystymas pradėtas dar 2007-aisiais, maždaug 95 proc. abiejų centrų finansavimo sumos gauta iš ES paramos fondų.