„Vartodami nelegalų turinį internete vagiame ne tik iš savo mėgstamų kūrėjų – dainininkų, filmų režisierių, aktorių ir kt., bet ir iš savo šalies. Tiesa, kasdien patiriamą finansinę žalą apskaičiuoti – nelengva, mat ji kinta žaibiškai, vos atsiradus naujų autorių teisių pažeidimų“, – sako Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas.
Pasak eksperto, įsigyjant turinį piratinėse svetainėse tuo pačiu remiame ir Lietuvai priešiškas valstybes.
„Viena iš populiariausių lietuviškų piratinių svetainių yra įsisteigusi vienoje iš mums tikrai nedraugiškų valstybių. Todėl vartotojai, perkantys ir neteisėtai besinaudojantys šių svetainių turiniu, remia ir minėtų šalių ekonomiką bei jų vykdomus politinius ir kitokio pobūdžio tarptautinius nusikaltimus“, – sako A.Katinas.
Vilius Tamkvaitis, vyresnysis investuotojų forumo ekonomikos ir politikos analitikas, antrina specialistui ir prideda, jog vartodami nelegalų turinį žmonės patys to nenorėdami skatina skaitmeninio turinio kainų augimą.
„Žmonėms atrodo, kad atsisiuntus filmą iš piratinės svetainės ar apėjus kompiuterinio žaidimo mokėjimo reikalavimus nenutinka nieko baisaus. Juk konkretaus nukentėjusiojo – nematyti. Visgi, naudodami turinį nelegaliai vartotojai patys sau kasasi duobę. Mat kūrėjai, suprasdami, kad nemaža dalis jų kūrybos, tikėtina, gali būti pavogta, apmokestina savo darbus brangiau. Todėl turime paradoksą – turinys internete sąlyginai brangus, nes jį mes vagiame, o tai darome dėl to, kad jis yra brangus. Taip ir sukamės šiame užburtame rate“, – įžvalgomis dalijasi V.Tamkvaitis.
Anot jo, Lietuvos ekonomikos plėtrai itin svarbios sritys – informacinės technologijos (IT), biotechnologijos ir finansinės paslaugos – negalėtų sėkmingai vystytis be efektyvios intelektinės nuosavybės apsaugos.
„Mūsų šalies vystymosi variklis – žinių ekonomika. Palyginus su kitomis pasaulio valstybėmis, negalime didžiuotis naudingų iškasenų ar gamtinių išteklių gausa. Vienintelis mūsų pranašumas – žmogiškasis kapitalas, žinios. Todėl mūsų valstybė pastaruoju metu taip gausiai investuoja į švietimą, mokslinius tyrimus ir technologijas. Visa tai prisideda prie aukštos kvalifikacijos darbo jėgos kūrimo. Vis dėlto, be intelektinės nuosavybės apsaugos, kuri nuo vagystės apsaugo tiek naujo biotechnologijų įmonėse naudojamo metodo, tiek ir naujo filmo kūrėjus, žinių ekonomika augti negalėtų. Kūrėjams paprasčiausiai nebeliktų paskatų kurti. Kam tai daryti, jei žinai, kad iš tavęs vis tiek darbą pavogs?“, – sako V.Tamkvaitis.
Iniciatyvos imasi valstybinės įstaigos
Kultūros ministerija, siekdama keisti Lietuvos gyventojų įpročius vartoti turinį nelegaliai, pokyčius pradėjo inicijuoti sukurdama platformą „Legalija“, kuri vienija garsius Lietuvos kūrėjus ir jaunuosius žiūrovus, klausytojus bei skaitytojus. Platformos tikslas – keisti jaunimo nuostatas ir skatinti legalaus turinio vartojimą.
„Nors vartoti nelegalų turinį jaunų žmonių tarpe pamažu darosi nebemadinga, problema vis dar išlieka opi. Dažnas jaunuolis turinį nelegaliose svetainėse vartoja to net nesuprasdamas. Todėl jaunosios kartos ugdymas – galimybė užtikrinti kūrėjams palankią ekosistemą mūsų šalyje dabar ir ateityje. Artimiausiu metu naudinga metodine medžiaga planuojame pasidalinti ir su Lietuvos mokytojais. Taip informaciją apie legalaus turinio naudojimo svarbą jie galės lengvai integruoti į dėstomo dalyko pamokas“, – sako kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.
Interneto piratai – kas jie?
Lietuviams skirtose piratinėse svetainėse, pasak specialistų, lankosi ir vyrai, ir moterys. Vis dėlto, tam tikras tendencijas įžvelgti – galima.
„Piratavimu dažniausiai užsiima vyrai. Jie sudaro apie 65 proc. nelegalų turinį siūlančių svetainių lankytojų. Moterys jose lankosi rečiau. Piratinių puslapių sraute jos užima apie 35 proc. vartotojų. Taip pat šios svetainės itin populiarios tarp 25–35 metų amžiaus asmenų, pavyzdžiui, studentų, jaunųjų profesionalų“, – teigia A.Katinas.
Pasak eksperto, sprendimą vartoti turinį nelegaliai žmonės priima dėl trijų priežasčių: „Pirma, už legalų turinį reikia susimokėti. To, deja, daugelis daryti vis dar nenori. Įdomu tai, kad finansiškai atsiskaityti už žiūrimą filmą ar klausomą muziką žmonės neplanuoja ne dėl to, kad nenori atsiskaityti už kūrėjo atliktą darbą, o todėl, kad turinio ieškojimas piratinėse svetainėse jau jiems tapo tam tikru įpročiu.
Antra, legalaus turinio paslaugų tiekėjai vis dar yra decentralizuoti. Vadinasi, vartotojas, norintis legaliai žiūrėti filmus, klausytis muzikos ir skaityti knygas, tai turės daryti trijose skirtingose platformose. Trečia, piratinės svetainės vartotojams bando pasiūlyti visa tai, ko stinga legalaus turinio platformoms – greitį, patogumą, centralizaciją ir mažą arba visai neegzistuojančią kainą. Tai ir sužavi gyventojus įkliūti į piratinio vartojimo pinkles.“
Kaip pagauti piratus
Specialistai primena, kad piratinę svetainę galima atpažinti pagal šiuos požymius:
- Svetainėje nėra informacijos apie jos valdytoją ar administratorių: nenurodytas ją valdančios įmonės pavadinimas, kontaktai ir kita panašaus pobūdžio informacija.
- Svetainėje nemokamai talpinamos skirtingos rinkmenos, pavyzdžiui, filmai, kompiuterinės programos, fonogramos, kurios teisėtose svetainėse yra prieinamos tik mokamai.
- Svetainė yra įtraukta į „Lumendatabase“ duomenų bazę.
- Svetainė yra įtraukta į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) blokuojamų svetainių sąrašą.
„Identifikavus tokią svetainę, raginame gyventojus apie ją pranešti mums, LRTK, el. paštu lrtk@rtk.lt. Atliksime tyrimą ir imsimės numatytų tolimesnių veiksmų“, – tvirtina A.Katinas.
Specialistas taip pat primena, kad už piratinių svetainių kūrimą ir nelegalaus turinio jose talpinimą numatyta civilinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.
„LRTK nuo 2023 m. liepos mėn. taiko administracinę atsakomybę pagal LR ANK 122 str., kuriame nurodyta, kad neteisėtas autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojimas nekomerciniais tikslais užtraukia baudą nuo 280 iki 600 eurų, komerciniais tikslais – nuo 300 iki 3500 eurų“, – primena A.Katinas.
