Ramiojo vandenyno Šiaurės vakarų nacionalinės laboratorijos (PNNL) ir Los Alamos nacionalinės laboratorijos (LANL) mokslininkai atliko tyrimą, naudodami kelis klimato modelius ir jūros ledo nykimo scenarijus. Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti lūžio taškų poveikį.
Lūžio taškai – tai ribos, kurias peržengus reikšmingi ir negrįžtami pokyčiai tampa neišvengiami, net ir tada, jei atšaukiami juos sukėlę veiksniai.
„Galime imtis veiksmų dabar, dar prieš pasiekiant lūžio tašką, arba laukti, tačiau laukimo kaina bus žymiai didesnė“, – teigia PNNL matematikas Parvathi Koolothas.
Tyrimas parodė, kad praėjus kritinei ribai, jūros ledo atstatymo kaštai gali padidėti net keturis kartus. Nors tam tikrose situacijose šis procesas gali būti atidėtas, suteikiant daugiau laiko veiksmams, praėjus vadinamajam „viršijimo langui“, išlaidos dar labiau šoktels.
Svarbu paminėti, kad ne visos lūžio taškų pasekmės yra grįžtamos. Pavyzdžiui, jei iki 2100-ųjų prarasime visą Arkties jūros ledą, ledo sugrąžinimui gali nepakakti net drastiško išmetamųjų teršalų sumažinimo iki dabartinių lygių. Gali tekti sumažinti taršą dar labiau, iki prieš kelis dešimtmečius buvusių normų.
Nors kiekvienas lūžio taškas yra unikalus, mokslininkai mano, kad jų aptikti principai taikomi ir kitiems scenarijams, pavyzdžiui, koralinių rifų nykimui ar atogrąžų miškų naikinimui. Tokie tyrimai leidžia tiksliau nustatyti ir prognozuoti lūžio taškus, suteikdami galimybę jų išvengti.
„Šiandien turime daug žinių apie klimato sistemą. Tačiau net dabar nėra aišku, kaip arti ar toli esame nuo kai kurių lūžio taškų. Vis dėlto tikiuosi, kad ateityje galėsime naudoti stebimus pokyčius kaip ankstyvus perspėjimus", – teigia Koolothas
