Naujausioje savo ataskaitoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Pasaulinio banko įsteigta nepriklausoma institucija – Pasaulinio pasirengimo stebėjimo taryba (Global Preparedness Monitoring Board, GPMB) – konstatuoja, jog koronaviruso pandemija atskleidė, kaip mažai pasaulis buvo pasirengęs tokio pobūdžio nelaimėms, nepaisant to, kad mokslininkai buvo jau seniai pateikę nemažai duomenų, jog tokio masto ligų protrūkiai yra neišvengiami, o politikams ši informacija buvo puikiai žinoma.
„COVID-19 pandemija yra nemalonus pasaulio pasirengimo testas“, – nurodoma ataskaitoje, kurioje daroma išvada, kad lyginant su praėjusia ataskaita, išpublikuota pernai – dar iki COVID-19 protrūkio – pasirengimo kovai su pandemijomis pažanga yra labai menka.
„Nesugebėjimas pasimokyti iš COVID-19 pamokų ar į jas reaguoti skiriant tinkamus išteklius ir dėmesį reiškia, kad kita pandemija, kuri taip pat yra neišvengiama, smogs dar skaudžiau“, – įspėjama ataskaitoje.
Viena iš GPMB vadovių, buvusi PSO vadovė Gro Harlem Brundtland per šios ataskaitos virtualų pristatymą pabrėžė, jog taryba dar prieš metus įspėjo, jog pasaulis yra prastai pasirengęs pandemijai.
„Tragiškai ir katastrofiškai stebėjome, kaip mūsų didžiausios baimės tapo realybe. COVID-19 poveikis yra netgi blogesnis, nei tikėjomės, bet veiksmų, kurių raginome imtis dar prieš metus, iki šiol nesiimta“, – sakė ji.
Ataskaitą ekspertai išplatino tuo metu, kai koronaviruso aukų skaičius visame pasaulyje pradėjo artėti prie milijono, o teigiamų diagnozių kiekis yra arti 30 milijonų.
Panika ir neigimas
G.H.Brundtland, kuri taip pat yra ir buvusi Norvegijos ministrė pirmininkė, tvirtino, jog atėjo laikas „nutraukti panikos ir neigimo ciklą“, dėl kurio dabar juntame katastrofiškas COVID-19 pasekmes.
Todėl GPMB su savo ataskaita ir vėl ragina visas pasaulio valstybes bendradarbiauti ir įsipareigoti reikšmingai, ilgą laiką finansuoti pandemijų prevencijos ir pasirengimo programas.
Ekspertai ragino JT, PSO ir pasaulines finansų institucijas, tokias, kaip Pasaulinį banką, sukviesti valstybių vadovų suvažiavimą, kuriame būtų apsvarstyti grėsmių sveikatai klausimai ir kurio tikslas būtų pasiekti susitarimą dėl tarptautinių pasirengimo tokioms grėsmėms normų ir įstatymų pagrindų.
Anot G.H.Brundtland, šiame įstatymo pagrinde, tarp kitų dalykų, turėtų būti numatyti mechanizmai, užtikrinantys nuolatinį, tvarų, prognozuojamą finansavimą, kurio dydis būtų toks, koks būtų poreikis.
„Investicijų į pasirengimą pandemijoms grąža yra milžiniška. Prognozės rodo, kad prevencijos ir pasirengimo pandemijai kaina būtų matuojama milijardais, kai tuo tarpu pilnavertės pandemijos žala būtų matuojama trilijonais“, – sakė buvusi Norvegijos premjerė.
Dabartinis PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas ataskaitos išvadoms pritarė ir pridūrė, kad „išlaidos sveikatos apsaugai ir pasirengimui yra ne labdara. Tai yra investicija į mūsų ateitį“.
Anot jo, vengimas investuoti į pasirengimą „yra tarsi laukimas, kol lėktuvas nukris, po ko bus kviečiamos įvairiausios saugumo inspekcijos. Tai yra tarsi laukimas, kol visas miestas sudegs, tik po to nusprendžiant, kad reikalinga ugniagesių tarnyba“.
T.A.Ghebreyesusas pabrėžė, jog COVID-19 „bus ne paskutinė pandemija ir ne paskutinė pasaulinė ypatinga situacija, susijusi su sveikata“. „Kiekviena diena, kai stovime ir nieko nedarome, yra diena, kuri mus priartina prie kitos pasaulinės ypatingos situacijos, ar ji įvyktų dėl ligos protrūkio, ar dėl klimato kaitos, ar dėl gamtos ar žmogaus sukeltos katastrofos. Nežinome, kokia bus kita pasaulinė ypatinga su sveikata susijusi situacija, bet žinome, kad ji įvyks ir privalome būti jai pasirengę“, – sakė jis.
