Mokslininkai tikisi, kad jiems pavyks išskirti iš šios sruogos DNR ir nustatyti, ar ji tikrai priklauso Renesanso grandui.
Pristatydamas šią „relikviją“ Leonardo bibliotekoje Vinčio miestelyje meno istorikas Alessandro Vezzosi naujienų agentūrai AFP sakė, kad žilų plaukų sruoga ilgą laiką buvo nežinoma.
„Ši sruoga ilgą laiką išliko nežinoma, kol prieš trejus metus atradome ją Jungtinėse Valstijose, – aiškino jis. – Ji leis mums atlikti Leonardo DNR tyrimus.“
„Po 40 metų trukusių Da Vinci genealogijos tyrimų 2016-aisiais pristatėme 35 tebegyvenančius šio meistro palikuonis. Kiek vėliau su manimi susisiekė vienas kolekcininkas, kuriam priklauso [minėtoji sruoga], ir sutiko ją parodyti.“
Leonardo da Vinci gimė 1452 metų balandžio 15-ąją Vinčyje, esančiame į šiaurės vakarus nuo Florencijos. Jis buvo turtingo žemvaldžio ir paauglės valstietės neteisėtas sūnus.
Renesanso genijus mirė 1519 metų gegužės 2 dieną vidurio Prancūzijos mieste Ambuaze, kur gyveno kaip karaliaus Pranciškaus I svečias.
Pats Leonardo vaikų nesusilaukė, bet turėjo tuziną netikrų brolių ir seserų iš tėvo ir dar kelis – iš motinos pusės.
Praėjus mažiau kaip dešimtmečiui po Leonardo mirties jo globėjas karalius išvyko iš Luaros slėnio gyventi Paryžiuje ir Fontenblo. Nors Ambuazo pilis vėliau dar buvo tapusi karališkąja rezidenciją, ilgainiui ji buvo apleista.
A.Vezzosi pasirinko simbolinę L.da Vinci mirties 500 metų sukaktį, kad pademonstruotų jo plaukų sruogą kartu su su parodos „Gyvasis Leonardo“ kuratore Agnese Sabato.
Prie sruogos yra pridėtas popieriaus lapelis su prancūzišku užrašu „Leonardo da Vinci plaukai“, taip pat bronzinis žiedas, kurį, kaip nurodoma dokumentuose, mūvėjo šis Florencijos menininkas.
Tebegyvenantys palikuoniai
„Nesame 100 procentų įsitikinę, kad šie plaukai jo – sakome, kad naudojantis genealoginiais tyrimais įmanoma palyginti DNR genetinę medžiagą su turima Leonardo gyvųjų palikuonių, kuriuos esame suradę Toskanoje“, – aiškino A.Vezzosi.
Taip pat ketinama ištirti mėginius, paimtus iš kapų Prancūzijoje ir Ispanijoje, pridūrė Renesanso specialistas.
Vis dėlto Florencijoje esančios Uffizi galerijos darbuotojas Eike Schmidtas sakė abejojantis, ar plaukai yra autentiški.
„Joks specialistas taip negalvoja, ir labai maža tikimybė, kad Leonardo plaukų sruoga būtų galėjusi atsidurti amerikiečio kolekcijoje“, – jis ketvirtadienį sakė Italijos žiniasklaidai.
„Įžymių žmonių plaukų sruogų kolekcionavimo tradicija tesiekia romantizmo laikotarpį XIX amžiuje“, – pabrėžė E.Schmidtas.
A.Vezzosi savo ruožtu sakė, kad Vinčyje eksponuojamos relikvijos priklausė prancūzų rašytojui Arsene'ui Houssaye – muziejaus direktoriui, per 1863 metais vykdytus kasinėjimus Ambuazo karališkojoje pilyje Luaros slėnyje aptikusiam akmeninį karstą.
Viduje jis rado griaučius, kurių dešinė ranka buvo padėta po galva. Karste buvo akmeninių nuolaužų su raidėmis -EO -AR -DUS -VINC-, taip pat prancūziškų ir itališkų medalių, datuojamų Pranciškaus I valdymo pradžios laikotarpiu.
Ten taip pat buvo barzdos likučių ir kelios žilų plaukų sruogos.
Paskutiniuosius trejus gyvenimo metus Leonardo praleido Prancūzijoje, kur buvo globojamas Prancūzijos karaliaus – menų mecenato, susižavėjusio italų meistro įvairialypiais talentais.
Renesanso meistras mirė būdamas 67 metų. Vykdant jo testamentą, L.da Vinci buvo palaidotas pilies koplyčioje, bet ši buvo nugriauta 1807 metais, tuometei valdžiai akivaizdžiai nežinant, jog ten palaidotas garsusis menininkas.
Neatpažinti kaulai, rasti per A.Houssaye kasinėjimus, 1874 metais buvo palaidoti Šv. Huberto koplyčioje. Ant šio kapo prancūzų ir italų kalbomis užrašyta, kad jame yra Renesanso grando „numanomi palaikai“.
Kol kas šių palaikų tyrinėti neketinama, kol ekspertai nuspręs, ar atsiradusi plaukų sruoga yra tikra. Priešingu atveju palaikų pajudinimas „gali būti laikomas išniekinimu“, aiškino A.Vezzosi.
„Esant tebegyvenančių palikuonių ir palikuonių kapų galime atlikti palyginimų netrikdydami [Leonardo] kapo, kurio istorinę ir simbolinę reikšmę privalu gerbti“, – pabrėžė istorikas.
A. Vezzosi planuoja DNR tyrimų rezultatus paskelbti po kelių mėnesių.
