„Per ateinančius ketverius metus, kai studijas baigs šiemet įstoję studentai, Lietuvoje reikės apie 3 tūkstančių naujų specialistų, kurie išmano elektronikos inžineriją. Daugelis šių naujų darbo vietų bus sukurta Kaune,“ – prognozuoja tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ investicijų plėtros departamento direktorius Gediminas Koryzna. Agentūros duomenimis, per ateinančius 6 metus darbo rinkai reikės dar apie 4,5 tūkst. naujų tokios srities specialistų.
Ypatingą verslo sektoriaus suinteresuotumą būsimaisiais informacinių technologijų, elektros ir elektronikos inžinerijos specialistais pastebi ir Kauno kolegijos direktorius dr. Mindaugas Misiūnas: „Į Kauno kolegiją nuolat kreipiasi pramonės įmonių vadovai, ieškodami inžinerines studijas pasirinkusių jaunų žmonių. Juos domina kolegijoje rengiami automatinio valdymo, infotronikos, kompiuterinių tinklų administravimo ir kiti specialistai, taigi poreikis rinkoje – akivaizdus.
Kauno kolegijos direktorius atkreipia dėmesį ne tik į darbdavių, bet ir į šiuolaikinės kartos darbuotojų lūkesčius: „Specialistams dabar svarbus ne tik siūlomas atlyginimas, tačiau ir kiti darbo vietų veiksniai – darbo ir gyvenamosios vietos dermė, darbuotojui siūlomos sąlygos ir požiūris į jį, įmonės mikroklimatas ir kultūra“. Anot M.Misiūno, ilgalaikėje perspektyvoje laimi tos įmonės, kurios į būsimų darbuotojų ugdymą žvelgia atsakingai. Jis ypač akcentuoja būsimo darbdavio svarbą įsitraukiant į studijų ir mokslo procesus. Pašnekovo nuomone, geriausi rezultatai pasiekiami, jei darbdaviai ir aukštoji mokykla bendradarbiauja, plėtodami praktinio mokymo veiklą, vertindami studentų baigiamuosius darbus, dalindamiesi patirtimi konferencijose ir seminaruose, dalyvaudami bendruose mokslo tyrimuose.
Kauno kolegijos vadovo įžvalgas patvirtina „Investuok Lietuvoje“ agentūra. „Kadangi Lietuvoje dažniausia kuriasi ilgametes tradicijas Skandinavijos, JAV ir Vokietijos bendrovės, joms svarbus ne tik verslas, bet ir socialinė atsakomybė. Turime atvejų, kai itin svarbus investicijų lokacijos pasirinkimo faktorius buvo tai, jog joje galima sukurti poilsiui palankią aplinką,“ – pasakoja G.Koryzna. Anot pašnekovo, Lietuvos darbuotojai išties viršija užsienio investuotojų lūkesčius, todėl dažnai bendrovės Lietuvoje suburia didesnes komandas nei būna suplanavę iš pradžių. Šalies darbo rinka apibūdinama kaip itin kompetentinga, greitai besimokanti ir perspektyvi.
Kauno kolegijos direktorius M.Misiūnas teigia, kad jau keleri metai priimamų į infotronikos, automatinio valdymo programas studentų skaičius išlieka stabilus. Kolegijos vadovas akcentuoja, kad būsimų inžinierių trūkumas ir aukštosioms mokykloms, ir vyriausybei – gerai žinomas, tačiau situacija turi keistis. Pastaraisiais metais valstybės dėmesys ir finansavimas būsimųjų elektronikos inžinierių rengimui padidėjo, tačiau to rinkai dar nepakanka – reikalingas didesnis stojančiųjų suinteresuotumas.
Kauno kolegijos studentų priėmimo tarnybos darbuotojai, konsultuodami stojančiuosius pastebėjo, kad nemažai jaunimo iš mokyklos suolo atsineša baimę mokytis tiksliųjų mokslų. Kartais stojantieji įvardina vienintelį kriterijų: svarbu, kad nebūtų matematikos. Specialistai perspėja, kad toks pageidavimas neretai būna pagrįstas emocija, todėl skubėti išbraukti tiksliuosius mokslus iš savo gyvenimo planų – nepasvertas sprendimas.
Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui dr. Nijolė Zinkevičienė daro prielaidą, jog nenorą mokytis tiksliųjų mokslų lemia iš vidurinio lavinimo sistemos atsinešta patirtis. Anksčiau kolegijoje buvo atliekami pirmo kurso studentų žinių ir gebėjimų diagnostiniai testai, kurie parodė, jog ne visų pirmakursių matematikos, informacinių technologijų žinios po bendrojo lavinimo mokyklos yra pakankamos, nepaisant brandos atestato įvertinimų. „Keista, bet tai galima pasakyti ir apie nemažą dalį studentų, kurie mokykloje sėkmingai išlaikė šių dalykų brandos egzaminus. Peršasi mintis, jog įgytos žinios buvo trumpalaikės, buvo mokytasi egzaminui, o ne gyvenimui, nes po poros ar trejeto mėnesių jie jau būna daug ką pamiršę,“ – tyrimų įžvalgomis dalijasi N.Zinkevičienė.
Pasak kolegijos vadovų, dėstytojai stengiasi padėti pirmakursiams, todėl organizuojamos konsultacijos tiems, kuriems reikalingas žinių bagažo papildymas, atnaujinimas. Aukštosios mokyklos specialistai daro prielaidą, kad įtaką per mažam inžinierių skaičiui Lietuvoje turi profilinis mokymas, kai moksleiviai turi labai anksti apsispręsti, kuri mokslų kryptis patraukliausia. „Jauni žmonės linkę pergalvoti ir keisti savo tikslus, o profiliavimas stabdo tokias galimybes,“ – pastebi pašnekovė.
Vis dar svarstantiems ateities profesijos pasirinkimą N.Zinkevičienė pataria neįsikibti į emocinę patirtį ir nesibaiminti naujų patirčių. „Nesvarbu, kokią studijų kryptį pasirinksi, labai geras tas pergalės jausmas, kai žinai, jog įdėjus pastangas ir pajungus proto galias turi rezultatą. Ieškant atsakymų apie studijas pašnekovė rekomenduoja vadovautis gerai žinomu devizu, kad ąžuolai šiltnamyje neužauga.
Tie, kurie panoro tapti infotronikos, automatinio valdymo ir kitų inžinerinių sričių specialistais, dar gali suskubti, kadangi liko laisvų vietų į šios krypties studijas. Papildomas paraiškų studijuoti priėmimas, naudojantis LAMA BPO sistema, prasideda nuo rugpjūčio 10 dienos.
