Investicijos į agrotechnologijas auga kaip ant mielių
Pasak programinės įrangos kūrimo bendrovės „Xplicity“ pardavimų ir rinkodaros vadovės Alinos Laukienės, agrotechnologijų sektoriaus plėtra tampa neginčytinai svarbi inovacijų kontekste, kurios padėtų užtikrinti pakankamai maisto augančiai žmonių populiacijai.
„Vien per trečiąjį 2020 metų ketvirtį agrotechnologijų sektorius pritraukė daugiau nei penktadalį investicijų, kurios buvo investuotos į šį sektorių apskritai per visą pastarąjį dešimtmetį. Praėjusių metų tikslių duomenų dar neturime, tačiau matome, kad vyko tolesnis milžiniškas augimas,” – teigia A.Laukienė pranešime spaudai.
A.Laukienės nuomone kitas svarbus aspektas, liečiantis žemės ūkio sektorių ir maisto trūkumą – robotizacija. „Visame pasaulyje jau yra sukurta nemažai įvairių robotų ir jų prototipų, gebančių atlikti įvairias rutinines, mechanines užduotis; dirbti žmogui pavojingoje aplinkoje; ar tiesiog siekiant kompensuoti darbo jėgos stygių. Tokių sprendimų plėtra yra būtina ir dėl to, kad mažėjant gyventojų skaičiui kaimo vietovėse pradeda trūkti darbo jėgos.
aip pat, modernios technologijos ir išplėtota kaimo vietovių infrastruktūra galėtų paskatinti žmones pasilikti šiuose regionuose ar net naujai į juos atsikraustyti,“ – sako „Xplicity“ atstovė ir pastebi, kad čia atsiranda ir kita dilema: kas nutiks su medžiagomis, iš kurių gaminami robotai, po 10-15 metų, ar šie konstrukciniai elementai yra draugiški aplinkai ir pan.
Kitos aktualios technologinės alternatyvos, skirtos efektyvinti maisto industriją – trumpinamos tiekimo grandinės, automatizuojami įvairūs procesai, kurie padeda užtikrinti našumą, plėtojami technologiniai sprendimai, įgalinantys žmones užsiauginti maisto produktus uždarose patalpose, tame tarpe ir namuose, ištisus metus ar ieškomi alternatyvūs kokybiško, vertingo maisto gavimo būdai.
Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penktas gyventojas
„Maisto banko“ komunikacijos vadovės Miglės Petronytės duomenimis, šiuo metu Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penktas šalies gyventojas ir viena iš galimybių padėti stokojantiems – parama nuo sunaikinimo išgelbėtu maistu.
„Pernai metais išgelbėjome ir žmonėms perdavėme 5300 tonų gero maisto, kuris kitu atveju galėjo būti utilizuotas. Apskritai, nerealizuojamo maisto Lietuvoje yra dar kelis kartus daugiau, nei šiuo metu pavyksta išgelbėti, – sako M.Petronytė. – Tam, kad jį pasiektume, pirmiausia svarbu verslo supratimas, kad maisto, kuris dėl įvairių priežasčių atlieka gamybos, logistikos ar kažkurioje kitoje grandyje, utilizavimas ar išmetimas nėra teisingas sprendimas.“
Anot M.Petronytės, žvelgiant į kitų šalių praktikas, sprendžiant maisto trūkumo problemą, vyksta įvairios iniciatyvos: kuriasi bendruomenių šaldytuvai, kuriuose bendruomenių nariai skatinami atnešti perteklinį maistą; yra šalių, kuriose prekybininkai įstatymiškai įpareigoti atiduoti paskutinę dieną galiojančius maisto produktus labdarai ar plėtojami agtech sprendimai.
Vyksta pokyčiai
„Apskritai didėjantis visuomenės susidomėjimas produkto kilme, auginimo sąlygomis ir tiekimo grandinės skaidrumu bei pasaulį ištikusi pandemija atitinkamai sąlygojo tam tikrus technologinius pokyčius. Pavyzdžiui, atsirado daugiau trumpųjų maisto tiekimo grandinių, kai produkcija atkeliauja „nuo lauko iki stalo“, neįtraukiant tokių papildomų rinkos žaidėjų, kaip logistikos centrai, didieji prekybos tinklai, reklamos agentūros ir pan.“, – pasakoja A.Laukienė ir pastebi, kad trumpųjų grandinių plėtojimas kartais padeda išvengti ir nesklandumų, kurie pasitaiko ilgosiose maisto tiekimo grandinėse.
Taip pat stipriai populiarėja blockchain technologija, padedanti užtikrinti maisto produktų atsekamumą ir tiekimo grandinės skaidrumą. Dėl decentralizuoto duomenų valdymo modelio, kiekvienas sistemos duomenų pakeitimas yra matomas visų vartotojų ir jų tvirtinamas. Tokiu būdu technologija padeda užtikrinti kokybiškų, nesufalsifikuotų duomenų apie maisto produktus gavimą ir jų valdymą.
Siekiant išspręsti maisto trūkumo problemą kuriama bei įtraukiama ir vis daugiau alternatyvių maisto gavybos būdų, tokių kaip laboratorijoje užauginta mėsa, vabzdžių baltymai. Taip pat pasitelkiami į pagalbą našesnio ūkininkavimo sprendimai naudojant atitinkamas technologijas.
„Žinoma, nėra vieno atsakymo, tinkamo visiems atvejams, bet kalbant apie maisto trūkumą, svarbu ne tik daugiau užauginti/ pagaminti, o būtent ieškoti ir būdų, kaip mažiau švaistyti; kaip turimą maistą ar gamybos procese atsiradusius subproduktus paskirstyti kuo efektyviau ir pan.“, – įsitikinusi A.Laukienė.
Technologijos – dar ne viskas
„Technologijos, žinoma, gali pasitarnauti kaip įrankis, siekiant užauginti daugiau, greičiau ir pan., tačiau viename šalies gale užaugindami rekordinius kiekius maisto produktų ir dalį jų iššvaistydami, supūdydami – vargu ar pasieksime užsibrėžtą rezultatą pamaitinti populiacijos dalį kitame šalies gale. Todėl svarbūs tampa du aspektai: žmonių švietimas ir perteklinio maisto paskirstymo sistema, – įsitikinusi A.Laukienė ir dalinasi įžvalgomis.
Pavyzdžiui, rinkoje kuriama vis daugiau savistabos programėlių, skirtų įsivertinti išmetamo maisto kiekį. Taip pat, populiarėja normuotų maisto produktų ar patiekalų užsakymų sprendimai, skirti užtikrinti tiksliai reikalingą paros maisto medžiagų kiekį. Viena vertus, šios idėjos kilmė dažnu atveju siejama su sveika gyvensena, subalansuota mityba, tačiau tuo pat metu tai užtikrina, kad neįsigysime perteklinių produktų.
Kalbant apie žmonių švietimą, populiarėja agro sprendimai, pritaikyti miesto gyventojų ritmui. „Daugelis vis dar mato agro sektorių kaip pramoninį, tačiau siekiant užtikrinti inovatyvių idėjų sklaidą – svarbu dalintis šia informacija su visuomene.
Šiai dienai aš būčiau linkusi vadinti miesto ūkininkavimą Lietuvoje – eksperimentine stadija. Dažnu atveju tai yra tarsi atrakcija skubančiam miesto žmogui, leidžianti pačiam užsiauginti prieskoninių žolelių, salotų ar kt. dalykų sąlyginai automatizuotu būdu. Taip pat, nors šiandien daugelis rinkos sprendimų dar neturi patrauklios vartotojui kainodaros, mokslui ir verslui stipriai dirbant šia kryptimi – tikiu, kad ateityje situacija turėtų kisti, – įsitikinusi A.Laukienė.