Kaip savo tinklaraštyje blog.cryptographyengineering.com rašo kriptografas ir Johnso Hopkinso universiteto (JAV) profesorius Matthew Greenas, pranešdamos P.Durovo sulaikymą, žiniasklaidos priemonės „Telegram“ apibūdina kaip „šifruotų žinučių programą“, nors tai nėra visiškai tiesa.
„Ši frazė mane varo iš proto, nes labai ribota technine prasme ji nėra neteisinga. Tačiau visomis svarbiausiomis prasmėmis ji iš esmės neteisingai atspindi, kas yra „Telegram“ ir kaip ji veikia praktiškai. O šis iškraipymas yra blogas ir žurnalistams, ir ypač „Telegram“ naudotojams, kurių daugelis dėl to gali smarkiai nukentėti“, – rašo jis.
M.Greeno argumentai, kuriuos ne kartą anksčiau kartoję ir kiti saugumo ekspertai, remiasi tuo, kad programėlė naudotojų duomenis šifruoja ne visuomet.
„Kai kalbame apie šifravimą šiuolaikinių privačių žinučių siuntimo paslaugų kontekste, šis žodis paprastai turi labai konkrečią reikšmę: jis reiškia numatytojo ištisinio šifravimo (end-to-end) naudojimą vartotojų žinučių turiniui apsaugoti. Kai ši funkcija naudojama pagal sektoriuje priimtą standartą, ji užtikrina, kad kiekvienas pranešimas bus užšifruotas naudojant šifravimo raktus, kurie žinomi tik bendraujančioms šalims, o ne paslaugos teikėjui“, – aiškina M.Greenas.
Kitaip tariant, jūsų, kaip naudotojo, požiūriu, užtikrinama, kad kiekvieną kartą, kai pradėsite pokalbį, jūsų žinutes galės perskaityti tik tie žmonės, su kuriais ketinate kalbėtis. Jei žinučių tarnybos operatorius bandys peržiūrėti jūsų žinučių turinį, jis matys tik beprasmį užšifruotą srautą.
„Telegram“ aiškiai neatitinka šios griežtesnės apibrėžties dėl paprastos priežasties, aiškina M.Greenas.
„Jei „Telegram“ norite naudoti tokį šifravimą, kiekvienam privačiam pokalbiui, kurį norite šifruoti, turite rankiniu būdu įjungti papildomą galutinio šifravimo funkciją „Secret Chats“ (liet. slapti pokalbiai). Ši funkcija neįjungiama didžiajai daugumai pokalbių ir yra prieinama tik pokalbiams „akis į akį“ ir niekada – grupiniams pokalbiams, kuriuose dalyvauja daugiau nei du žmonės“, – nurodo profesorius, kartu nusistebėdamas, jog „Telegram“ sprendimas šios funkcijos neįjungti automatiškai kiekvieno pokalbio metu yra labai keistas.
Trokštantiems visiško slaptumo reikėtų atminti, kad „Telegram“ iki 12 mėnesių saugo tam tikrą jūsų informaciją.
„Siekdami pagerinti jūsų paskyros saugumą, taip pat užkirsti kelią nepageidaujamoms žinutėms, piktnaudžiavimui ir kitiems mūsų Paslaugų teikimo sąlygų pažeidimams, galime rinkti metaduomenis, pavyzdžiui, jūsų IP adresą, įrenginius ir „Telegram“ programėles, kurias naudojote, naudotojo vardo keitimo istoriją ir pan. Jei šie metaduomenys renkami, jie gali būti saugomi ne ilgiau kaip 12 mėnesių“, – nurodoma programėlės privatumo politikos taisyklėse.
Visgi M.Greenas pažymi, kad tokia programėlės specifika, daugybei žmonių nekelti visiškai jokio galvos skausmo – daugybė „Telegram“ vartotojų šifravimo funkcija yra nereikalinga, kadangi tai jiems tėra dar vienas socialinis tinklas.
„Telegram“ vadovas sulaikytas Prancūzijoje, jam pateikti kaltinimai
Praėjusios savaitės šeštadienį Rusijos ir Prancūzijos pilietybes turintis P. Durovas buvo sulaikytas Paryžiaus Le Buržė oro uoste.
Pasklidus žiniai apie P. Durovo sulaikymą, Rusijos pareigūnai puolė jį ginti ir apkaltino Prancūziją cenzūra.
Tačiau pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paneigė teiginius esą P. Durovo sulaikymas yra politinis veiksmas.
Prancūzija trečiadienį apkaltino P.Durovą daugybe pažeidimų, susijusių su šia pranešimų siuntimo platforma, ir uždraudė jam išvykti iš šalies, bet po keturių sulaikymo dienų leido milijardieriui išeiti į laisvę.
Po to, kai Paryžiuje buvo išklausytas tyrimą atliekančių pareigūnų, 39 metų P. Durovas buvo apkaltintas dėl ekstremistinio ir neteisėto turinio populiarioje susirašinėjimo programėlėje neužkardymo.
