Ramiajame vandenyne prasidėjęs reiškinys greičiausiai dar labiau įkaitins planetą, kuri jau ir taip sparčiai šyla dėl klimato kaitos.
Ekspertai teigia, kad dėl jo 2024 m. greičiausiai taps karščiausiais metais pasaulyje. Dėl to gali būti peržengta pasauliui svarbi 1,5 C atšilimo riba.
Reiškinys turės įtakos pasaulio orams, todėl Australijoje gali kilti sausra, JAV pietuose - daugiau lietaus, o Indijoje - susilpnėti musonai.
„El Niño kartu su žmogaus sukelta klimato kaita paskatins pasaulinę temperatūrą pakilti į iki šiol nepažintą teritoriją. Tai turės toli siekiančių pasekmių sveikatai, aprūpinimui maistu, vandentvarkai ir aplinkai. Turime būti pasiruošę“, – pareiškime sakė Pasaulio meteorologijos organizacijos generalinis sekretorius Petteri Taalas.
Tikėtina, kad šis reiškinys tęsis iki kitų metų pavasario, o vėliau jo poveikis atslūgs.
Karštoji fazė, vadinama El Niño, vyksta kas dvejus–septynerius metus, kai prie Pietų Amerikos krantų į paviršių iškyla šilti vandenys, kurie pasklinda po vandenyną ir išstumia į atmosferą didelį šilumos kiekį.
Kas yra El Niño?
„El Niño yra klimato reiškinys (laikomas globalaus masto, ne regioninio), apibūdinantis staigų paviršinio vandens sluoksnio atšilimą Ramiojo vandenyno rytinėje atogrąžų dalyje“, – anksčiau 15min pasakojo Vilniaus universiteto mokslininkas doc. dr. Gintautas Stankūnavičius.
El Niño yra didesnio reiškinio, vadinamo El Niño-Pietų osciliacijos (ENSO) šiltoji fazė ir susidaro dėl vandenyno viršutinio sluoksnio didelio pašiltėjimo tropinėse Ramiojo vandenyno rytinės dalies srityse. Priešingas El Niño yra La Niña reiškinys – tai ENSO vėsioji fazė, kai jau minėtame regione vyksta gana staigus paviršinio vandens sluoksnio atvėsimas.
El Niño reiškinio suaktyvėjimas pastebimas kad 3-4 metai (kai kada kas 2-7) ir trunka apie tris mėnesius.
Daugelis mokslininkų su El Niño kaita sieja ozono sluoksnio kitimą, globalaus klimato svyravimus.
