1869-ieji, JAV Naujojo Hampšyro Aukščiausiasis teismas. Svarstomas ginčas dėl dokumento, kuris pasirašytas ne ranka, bet išreiškus valią telegrafo žinute. Priimamas sprendimas: „Nėra jokio skirtumo, ar (telegrafo) operatorius rašo ofertą ar akceptą savo atstovaujamojo akivaizdoje ir jo aiškiu nurodymu vieno colio ilgio plienine plunksna, pritvirtinta prie paprasto rašiklio, ar jo rašiklis yra tūkstančio mylių ilgio varinis laidas. Abiem atvejais mintis ant popieriaus nugula pirštu, esančiu ant rašiklio; kaip ir nėra jokio skirtumo, kad vienu atveju naudojamas paprastas rašalas, o kitu atveju tą patį atlieka subtilesnis skystis, elektra.“
Taigi laidais persiųstas signalas, išreiškiantis asmens sutikimą, teisme galiojančiu pripažintas dar prieš daugiau nei 150 metų.
Technologijoms tobulėjant, dokumentus su ranka padėtais parašais imta siųsti faksu, o devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tokie dokumentai jau buvo pripažįstami kaip galiojantys daugelyje išsivysčiusių šalių. Vėliau fakso funkciją atstojo skeneris ir el. paštas. Tiesa, visi šie pasirašymo būdai tebuvo tolimi šiandien naudojamo kvalifikuoto el. parašo giminaičiai.
„Visa tai leido atsisakyti bereikalingų kelionių ir dokumentų siuntinėjimo pirmyn-atgal vien dėl parašų, tačiau kitos problemos liko: tiek dokumentus su parašais, tiek pačius parašus lengva suklastoti, failų persiuntimui naudojamos technologijos neužtikrina visapusiško saugumo, be to, pačiam pasirašymui ir toliau naudojamas popierius su rašikliu. Reikėjo geresnės alternatyvos“, – pastebi Kristina Gabrilavičiūtė, elektroninio pasirašymo sprendimų teikėjo „Dokobit“ pardavimų ir verslo plėtros vadovė.
Tūkstantmečio lūžis
Kvalifikuoto el. parašo, kokį naudojame šiandien, pirmosios užuomazgos pasirodė 1976-aisiais, kuomet amerikiečių kriptografai Whitfieldas Diffie ir Martinas Hellmanas pirmą kartą teoriškai aprašė skaitmeninio parašo schemos idėją. Dar po metų kriptografai Ronaldas Rivestas, Adi Shamiras ir Lenas Adlemanas išrado RSA algoritmą, kurį galima naudoti primityviam skaitmeniniam parašui sukurti.
Jau 1988 metais pasirašyti dokumentą buvo galima ne padedant parašą ant popieriaus, bet spustelint mygtuką – tokią galimybę turėjo „Lotus Notes 1.0“ biuro programinė įranga, o 1999-aisiais sudaryta galimybė įtraukti el. parašą į PDF dokumentus.
Žengiant į naują tūkstantmetį el. parašas sulaukė visuotinio pripažinimo ir oficialaus įteisinimo: 2000 metų sausį įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos, o po pusmečio kitapus Atlanto, Jungtinėse Amerikos Valstijose, įsigaliojo Elektroninio parašo įstatymas („ESIGN Act“). Šie dokumentai plačiai atvėrė duris tolesnei el. parašo raidai visame pasaulyje.
Beje, pirmąjį dokumentą tarp dviejų nepriklausomų valstybių el. parašu dar 1998-aisiais pasirašė JAV ir Airija – tai buvo komunikatas, kuriame šalys pripažįsta didėjančią el. prekybos skatinimo svarbą. Tad dėl el. parašo svarbos ir šviesių ateities perspektyvų nebuvo abejonių.
Lietuva žengia koja kojon su ES
El. parašo reguliavimas Lietuvoje judėjo paraleliai su Europa: direktyvos 1999/93/EB nuostatos į mūsų teisės aktus buvo perkeltos 2000-ųjų liepą, priėmus Elektroninio parašo įstatymą. Jis aprašė el. parašo kūrimą, tikrinimą, galiojimą, naudotojų teises ir atsakomybę, taip pat įvardijo reikalavimus sertifikavimo paslaugų teikėjams, jų priežiūrą.
„Tačiau vis plačiau pradedant eksperimentuoti su procesų skaitmenizavimu pasimatė, kad tuo metu galiojęs reguliavimas buvo nepakankamas. Pagrindinės to priežastys buvo dvi: skirtingas direktyvos nuostatų perkėlimas šalyse ir nepakankamas procesų skaitmenizavimui reikalingų įrankių asortimentas – vien elektroninio parašo nepakako. Siekiant judėti toliau, 2014 metais buvo pristatytas ir šiuo metu galioja eIDAS reglamentas, kuris aprašė visiškai naujas žaidimo taisykles“, – sako Vaidotas Ramonas, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Skaitmeninių paslaugų departamento direktorius. RRT Lietuvoje atlieka patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų, tarp jų ir išduodančių el. parašo priemones, priežiūros funkciją.
2016 m. liepą įsigaliojęs eIDAS reglamentas apima aibę procesų skaitmenizavimui skirtų įrankių, įskaitant el. parašą, jame pirmą kartą atsirado ir kvalifikuoto el. parašo sąvoka. Kitaip nei direktyvos, reglamentai yra tiesioginio taikymo dokumentai, o tai stipriai sumažino interpretacijų galimybes. Lietuvai, kaip ir visoms kitoms Europos Sąjungos šalims, tai sudarė galimybes dar lengviau skaitmenizuoti procesus, ypač tokius, kurie neapsiriboja viena šalimi.
Tiesa, V. Ramonas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu kaip tik svarstomi eIDAS reglamento pakeitimai, kad būtų užtikrintas dar lengvesnis kelias skaitmenizavimo link.
Per pandemiją – neregėtas šuolis
Pirmasis kvalifikuotus el. parašo sertifikatus sudarantis paslaugų teikėjas Lietuvoje užregistruotas 2005 metais. Šiandien kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugas siūlo jau keturi Lietuvoje įsisteigę ir RRT prižiūrimi teikėjai. Jie teikia net 5 tipų (iš 9 galimų) kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugas – tai didžiausias vienoje šalyje teikiamų paslaugų asortimentas visame Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regione.
Ir jei 2014 metais kvalifikuotu elektroniniu parašu naudojosi tik 6 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų, tai 2019 m. jų dalis jau siekė 23 procentus. Įspūdingiausias augimas fiksuotas 2020 metais, kuomet šia priemone naudojosi net 35 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų.
„Tam turėjo įtakos Lietuvą ir visą pasaulį užklupusios COVID-19 pandemijos aktualijos, kai dauguma įstaigų ir bendrovių pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, didėjo elektroniniu būdu teikiamų paslaugų apimtys, vis daugiau gyventojų dirbo ir įvairius reikalus tvarkė nuotoliniu būdu, o įmonės pradėjo domėtis įvairiomis, iki šiol buvusiomis mažiau populiariomis, patikimumo užtikrinimo paslaugomis bei jų taikymo galimybėmis“, – sako V. Ramonas.
Ir nors pernai el. parašo naudojimo rodiklis Lietuvoje smuktelėjo iki 29 procentų, potencialas yra milžiniškas – RRT duomenimis, Lietuvos gyventojams išduotų ir praėjusių metų pabaigoje galiojusių kvalifikuotų el. parašo sertifikatų skaičius siekė 2 689 495.
„Tai reiškia, kad galimybę naudotis kvalifikuotu el. parašu turi didelė dalis Lietuvos gyventojų, tereikia noro. Istorija rodo, kad technologijų pažanga yra neišvengiama, nes jos suteikia daugiau patogumo, padeda taupyti laiką ir išteklius. Tikiu, kad tik laiko klausimas, kada el. parašu dokumentus pasirašysime dažniau nei ranka. Kelionė to link jau prasidėjo ir judame vis greičiau“, – sako „Dokobit“ pardavimų ir verslo plėtros vadovė K. Gabrilavičiūtė.
