Pirmąjį šių metų ketvirtį buvo nemažai švenčių. Tuo pasinaudojo ir elektroninio pašto brukalų siuntėjai, savaip paminėję Valentino dieną, Užgavėnes, Kovo 8-ąją, mūsų šalyje populiarėjančią šv. Patriko dieną bei šv. Velykas. „Šventiniai brukalai“ daugiausiai buvo skiriami vaistų reklamai, pasiūlymams pirkti padirbtų brangių prekių arba tiesiog gėlių.
Šlamšto platintojai atkreipė dėmesį ir į šio periodo politinius įvykius. Dauguma tam skirtų brukalų buvo labai artimi ekstremistų politikai. Buvo sumanyta ir kitokių šlamštlaiškių variantų, pateikiančių nemalonių siurprizų. Pavyzdžiui, kai kuriuose laiškuose buvo siūloma susipažinti su mitingų organizavimo taisyklėmis. Smalsuoliui atidarius prie laiško prikabintą „doc“ bylą, kompiuteryje buvo įdiegiama virusinė programa, sugadinanti „Windows“ operacinę sistemą.
Ir brukalų siuntėjai, ir sukčiai darosi neapsakomai išmoningi. Ypatingai reikia atkreipti dėmesį į elektroninio pašto laiškus, kuriuos neva siunčia programišių grupė „Anonymous“. Programišių stiliumi parašytame laiške apsišaukėliai siūlo protestuoti prieš įvairių valstybių vyriausybių veiklą. Tokio laiško gavėjui tereikia nusiųsti nurodytu adresu savo vardą, šalies pavadinimą ir mobiliojo telefono numerį. Veiksmai gali atrodyti visiškai saugūs, tačiau reikia nepamiršti, kad piktavaliai šiuos duomenis gali panaudoti savo tikslų įgyvendinimui. Pavyzdžiui, nežinant abonentui užsakyti mokamas mobiliojo telefono paslaugas.
Vertinant geografiškai, brukalų siuntėjai iš Azijos (+3,83 proc.) bei Lotynų Amerikos (+2,66 proc.) ir toliau didino siunčiamų laiškų kiekį pasauliniame duomenų sraute. Šiek tiek mažiau augo šlamšto srautai iš Artimųjų Rytų valstybių (+1,09 proc.) ir Afrikos (+0,67 proc.). Pastebimai sumažėjo Vakarų (-4,25 proc.) ir Rytų Europos (-4,09 proc.) kenkėjiškų duomenų srautai. Tradiciškai trys brukalų lyderiai lieka tie patys – Indija, Indonezija ir Brazilija.
„Uždarant automatizuotus kenkėjiškų duomenų srautų serverius brukalų kiekis žymiai sumažėja, tačiau, kaip rodo praktika, vien šių priemonių kovojant su elektroninio pašto teršėjais neužtenka. Tokių serverių tinklų išjungimas dažniausiai keičia brukalų šaltinių geografiją, – komentuoja „Kaspersky Lab“ turinio analitikų skyriaus vadovė Darja Gudkova. – Vis dar lieka didelis kiekis kenkėjiškų priedų brukaluose. Pavojų kelia ne tik elektroninio pašto laiškuose esantys priedai, tačiau ir nuorodos į kenkėjiškus tinklalapius, kuriuose talpinamos pavojingos programos, automatiškai įvykdomos atidarius tokį tinklalapį. Kenkėjiškos programos gali būti padarytos taip, kad pavojinga atverti net patį elektroninio pašto laišką. Todėl vartotojai turėtų kuo dažniau atnaujinti antivirusines programas ir ištrinti kenkėjiškus laiškus jų neatidarę.“
