Iš esmės, galima išskirti jau paminėtą balsavimo internetu formą bei balsavimą pasitelkiant kompiuterizuotas balsavimo mašinas.
Visur, kur naudojamos technologijos, žmogaus klaidos galimybę pakeičia klaida pačioje technologijoje, įsilaužimo rizika ar kiti atvejai, kai gali atsirasti tam tikrų neatitikimų ar problemų (dėl tų pačių technologijų netobulumo ar trečiųjų asmenų įsikišimo).
Pirmiausia, reikėtų įvertinti ar elektroninio balsavimo sistemos yra pakankamai saugios. Tokios diskusijos verda jau seniai ir kai kurios Europos valstybės bei JAV naudoja technologijas balsavimui palengvinti.
Šiame straipsnyje aptariamos rizikos bei šiandien aktualiausi klausimai, kai jau praėjo daug laiko ir įvyko technologinių pokyčių nuo diskusijų pradžios ir pirmųjų bandymų.
Kaip jau buvo minėta, reikėtų išskirti el. balsavimo sistemas:
- El. balsavimas asmeniškai, naudojant balsavimo aparatus (pavyzdžiui, liečiamojo ekrano aparatai);
- El. balsavimas per atstumą, naudojantis internetu.
El. balsavimas naudojant balsavimo aparatus
Egzistuoja daug aparatų bei sistemų variantų (daugiausia su liečiamaisiais ekranais), palengvinančių balsavimą. Iš esmės, šios sistemos yra skirtos tam, kad būtų eliminuojama netikslaus ar neįskaitomo pažymėjimo balsavimo biuletenyje galimybė bei kiti neaiškumai ar netikslumai, susiję su popierine balsavimo biuletenių forma. Tokiu atveju balsuotojo registravimas ir identifikavimas yra atliekamas įprastine forma ir tvarka, o pakeistas tik pats balsavimo įvykdymo procesas. Taip pat naudojant tokias sistemas pagreitinamas balsų skaičiavimas ir rezultatai sužinomi kur kas greičiau.
Žinoma, čia iškyla tam tikrų neaiškumų. Pirmiausia, nėra garantijų, kad aparatas teisingai suprato pasirinkimą bei išsaugojo teisingus duomenis. Toliau – nėra aišku, ar programinė įranga, atliekanti pasirinkimo įrašą, yra patikima ir kas už tai atsako.
Šiuo klausimu, daugelio ekspertų teigimu, balsavimo aparatas turėtų palikti vadinamąjį popierinį pėdsaką (kitaip tariant, pateikti užfiksuotą informaciją taip pat ir popierine forma dėl galimų nesusipratimų, kada rezultatai yra netikslūs ar ginčytini).
Belgijos pavyzdys
Pažiūrėkime, kaip el. balsavimo sistema veikia Belgijoje. Kiekvienas balsavimo aparatas yra įjungiamas USB raktu. Aparatai lieka įjungti ir sujungti su prižiūrinčio asmens kompiuteriu visą balsavimo laiką. Šie USB raktai taip pat saugo balsavusiųjų skaičių.
Tuomet įprastu būdu, nustačius balsuotojo tapatybę, jam yra duodama kortelė, su kuria šis įjungia konkretų balsavimo aparatą. Rinkėjas balsavimo aparato ekrane pasirenka kandidatą, už kurį balsuoja ir patvirtina savo pasirinkimą. Tada aparatas išspausdina balsavimo patvirtinimo lapelį, kurio vienoje pusėje yra brūkšninis kodas, kurį galima nuskaityti specialiu aparatu, o kitoje – normalus tekstas.
Norėdamas pasitikrinti, ar išspausdintame patvirtinime tekstas atitinka kode užšifruotus duomenis, žmogus gali nuskaityti kodą su specialiu aparatu (įranga suteikiama balsavimo vietoje) ir tokiu būdu įsitikinti, ar aparatas nesuklydo. Patikrinęs, ar jo balsas užskaitytas teisingai, balsuotojas sulenkia lapelį perpus (taip, kad tekstas būtų vidinėje pusėje) ir pateikia įgaliotiems asmenims, kad šie patikrintų, ar lapelis tvarkingas. Galiausiai rinkėjas eina prie balsadėžės, ant kurios yra skaitytuvas ir, nuskenavęs brūkšninį kodą, įmeta lapelį į balsadėžę.
Ši sistema yra gera tuo, kad užtikrina skaidrumą bei patvirtinimo galimybę. Ar ši sistema pasitvirtins visa apimtimi, paaiškės po spalį vyksiančių rinkimų Belgijoje.
Tačiau nėra numatyta, ko reikėtų imtis, jeigu tokia balsavimo sistema staiga nustotų veikti. Ar tokiu atveju būtų pažeista žmonių teisė balsuoti? O galbūt reikėtų turėti paruoštą atitinkamą kiekį popierinių balsavimo biuletenių?
Balsavimas internetu
Kitas el. balsavimo variantas – balsavimas internetu. Šis būdas apima du reikalavimus – nustatyti, ar asmuo turi teisę balsuoti (asmens identifikavimas) bei įrašyto pasirinkimo tikslumą. Taip pat nepamirštant ir anonimiškumo bei slaptumo.
Problema ta, kad vienareikšmiškai teigti, jog šie reikalavimai yra patenkinti, negalima. Šiuos reikalavimus reikia užtikrinti techninėmis priemonėmis. Jau seniai yra diskutuojama apie balsavimo internetu pliusus ir minusus ir aiškėja, kad pagrindinis jo privalumas yra patrauklumas rinkėjams. Tačiau daugelio specialistų nuomone, sistema dar neparuošta naudojimui.
Dažniausiai minimos rizikos yra trečiųjų asmenų įsikišimas:
- Programišių atakos, kurių metu išvedami iš rikiuotės pasirinkti tinklapiai, kurie lieka nepasiekiami tam tikrą laiką;
- Padirbti tinklalapiai;
- „Phishing“ atakos arba naudotojų duomenų išviliojimas;
- Įsilaužimai į rinkimų sistemas;
- Virusų platinimas, siekiant pakeisti rezultatus.
Konkrečių priemonių užkirsti kelią šioms rizikoms nėra pateikiama, o reikalavimai užtikrinami techninėmis priemonėmis.
Estijos pavyzdys
Galime panagrinėti Estijos pavyzdį. Šioje šalyje internetinio balsavimo sistema jau veikia ir galima teigti, jog tai yra pirmoji šalis, pilnai įgyvendinusi balsavimo internetu sistemą.
Estijoje ši sistema veikia panašiu principu kaip balsavimas paštu. Pirmiausia balsavimo metu į vartotojo kompiuterį yra atsiunčiama ir įdiegiama programa, kuri užkoduoja rinkėjo balsą. Galima teigti, kad šis užkoduotas balsas yra tarsi vidinis, nepažymėtas vokas balsavimo paštu atveju.
Tuomet vartotojas elektroniniu parašu patvirtina savo pasirinkimą. Pasirašydamas elektroniniu parašu, vartotojas prideda savo asmeninę informaciją prie užkoduoto pasirinkimo (tarsi nepažymėtą voką su pasirinkimu įdėtume į išorinį voką, ant kurio nurodytume savo duomenis). Tokiu būdu yra identifikuojamas asmuo ir nustatoma, ar jis turi teisę balsuoti. Taip pat užfiksuojama, kad jo balsas atkeliavo ir užtikrinamas anonimiškumas, nes užkoduotas balsas yra pridedamas prie kitų balsų, nepriskiriant jo konkrečiam asmeniui.
Taip pat paranku tai, kad savo pasirinkimą galima keisti nustatytais terminais, o praleidus terminus galima ateiti balsuoti įprastu būdu – tuomet elektroninis balsas neįskaitomas.
Tokiu atveju tarsi paneigiamas ekvivalentiškumo principas, kuris teigia, jog elektroninis dokumentas turi tokią pačią galią kaip ir popierinis (fizinis), tačiau, iš kitos pusės, vėlesnis pasirinkimas yra teisingesnis.
Taigi negalima teigti, kad šis ar kiti balsavimo internetu bei apskritai el. balsavimo modeliai yra be priekaištų ir apsaugoti nuo bet kokių rizikų. Tačiau, kaip rodo Estijos pavyzdys, šį patogų ir patrauklų žmonėms balsavimo būdą būtų galima išmėginti.
