Elektromobilių gamintojas vasario mėnesį atskleidė, kad nusipirko didžiausios pasaulyje skaitmeninės valiutos Bitcoin už 1,5 mlrd. USD. Kovo mėnesį kompanija sulaukė kai kurių aplinkosaugininkų ir investuotojų pasipiktinimo nusprendusi priimti kriptovaliutą kaip alternatyvią atsiskaitymo formą.
„Mes esame susirūpinę dėl sparčiai didėjančio iškastinio kuro panaudojimo Bitcoin kasybai ir sandoriams. Nors kriptovaliuta savaime yra gera idėja, ji negali taip brangiai kainuoti aplinkai", – rašė išradėjas. E. Muskas taip pat pridėjo, jog elektrinių automobilių gamintojas neparduos jokio turimo bitkoino ir ketina jį naudoti ateities sandoriams, kai tik kasyba pereis prie tvaresnės energijos naudojimo.
Susilaukė ciniško požiūrio
Rinkos analitikai šį žingsnį vertina kaip „Tesla“ bandymą numalšinti investuotojų, orientuotų į klimato pokyčius ir tvarumą, susirūpinimą. „Aplinkos, socialinio ir įmonių valdymo (ESG) klausimai dabar yra pagrindinė motyvacija daugeliui investuotojų. „Tesla“, būdama į švarią energiją orientuota įmonė, gali norėti tobulinti įdirbį ESG aplinkos srityje, tačiau cinikų požiūriu – tai tik dar vienas Elono Musko žingsnis bandant paveikti kriptovaliutų rinką, kaip jis padarė daugeliu kitų atvejų", – BBC sprendimą komentavo Julia Lee iš „Burman Invest".
Komentare pabrėžta kritika kyla iš neatsakingo pastarųjų mėnesių E.Musko elgesio soc. tinkluose. 54 milijonus sekėjų socialiniam tinkle Twitter turintis Muskas orientuotais įrašais sukėlė masinį susidomėjimą kriptovaliuta dogecoin, kuri buvo sukurta kaip žiniasklaidos pokštas. Šiuo metu dogecoin yra ketvirta pagal dydi kriptovaliuta pasaulyje.
Bitkoinas – grėsmė klimatui?
Bitkoiną išgauna kalnakasiai (angl. „mine“), naudodami didelės galios kompiuterius sprendžiant sudėtingas matematines užduotis. Sprendimo eigoje uždaviniai tampa vis sudėtingesni, taip prailginant programos sprendimo laiką. Natūralu, kad tokio pobūdžio procesas reikalauja didelio kiekio elektros energijos, pagaminamos naudojant iškastinį kurą, ypač – anglį.
Remiantis paskutiniais analitiniais duomenimis, didžiausia kiekį bitkoino pasaulyje šiuo metu išgauna Kinija. Virš 75 proc. kriptovaliutos iškasantys Kinijos kalnakasiai stokoja motyvacijos pereiti nuo iškastinio kuro naudojimo prie brangesnių, atsinaujinančių energijos šaltinių. Pastarieji pasitelkiami tik lietingais vasaros mėnesiais hidroenergijos pavidalu.
Pastebima, kad tam tikrais atvejais bitkoino kasyba iš tiesų išlaikė iškastinių jėgainių produktyvumą ir apsaugojo nuo uždarymo, naudojant jų išgautą energiją.
