Buvusi pirmoji Vilniaus miesto elektrinė sustabdyta 1998 m. Autentiški įrenginiai, katilai ir turbinos išliko čia įkurtame Energetikos ir technikos muziejuje. Dabar apie juos lankytojams pasakoja gidai. Visgi žodžiu papasakoti, kaip veikia 1400 laipsnių temperatūrą viduje pasiekiantis garo katilas ar kaip sukasi ir elektros energiją generuoja turbina, sudėtinga. Jų veikimui iliustruoti muziejus pasitelkė šiuolaikines technologijas.
Vamzdžių raizgalynė
Naujieji stendai papildė muziejaus Katilų ir Turbinų sales. Lankytojai nuo gruodžio gali pamatyti autentišką garo katilų ir turbinų vaizdą bei tai, kaip įrenginiai veikė ir atrodė anksčiau. Papildytos realybės pagalba atsiskleidžia, kaip turbinos garų šiluminę energiją paverčia mechanine ir kaip katilai atskirose kompleksinėse dalyse pagamina garus.
Bendradarbiaujant su kūrybinių industrijų atstovais „MultimediaMark“ pritaikyta papildytos realybės technologija, kurios pagalba realūs objektai atvaizduojami kompiuterinės grafikos elementais.
„Kūrinio tikslas – sudominti, suintriguoti, tuomet – supažindinti lankytoją su pagrindiniais garo katilo, turbinos veikimo principais. Parodyti ir aiškiai vizualizuoti, kaip veikia šie įrenginiai“, – pasakojo „MultimediaMark“ 3D dizaineris Jokūbas Bernotas-Pakeris.
Kaip veikia katilas? Iššūkių kilo jau šioje projekto dalyje. „Jei turbinos – rotoriaus – veikimas gana aiškus, tai garo katilas – ištisa vamzdžių raizgalynė ir labirintai. Ne vien išorėje, bet ir viduje. Ne kartą aiškinausi, tikslinausi, 3D skenavau, ėjau į katilą su prožektoriumi ir lipau ant jo. Išsiaiškinus jo veikimo principą teko dar ir sukurti vizualią sistemą, kuri veiktų paprastoje „Android“ sistemoje“, – prisiminė J.Bernotas-Pakeris, muziejuje praleidęs apie du mėnesius.
Kūrėjas konsultavosi su muziejaus darbuotojais, inžinieriais ir Lietuvos energetikų senjorų klubu. Klubo nariai dirbo elektrinėje tuomet, kai ši dar veikė, tad jų žinios aktualios ir informatyvios.
„Energetikai daugiausia prižiūrėjo gamybą, taigi, kai dabar kilo daug fundamentalių klausimų, tai vertė mus visus įsigilinti. Galiausiai, kai visą šią informaciją perkratėme, teko išsirinkti – o ką norime parodyti lankytojui? Įspūdingai, bet ir pakankamai aiškiai, tiksliai. Šiandien laikas, kurį jauni žmonės išlaiko dėmesį, vis trumpėja. Per jį turime spėti prasmingai parodyti tai, ką norime. O tie, kurie susidomės, muziejuje užsiliks ilgiau“, – įsitikinęs J. Bernotas-Pakeris.
Ne vien praeities technika
„Papildytos realybės technologija leidžia pažvelgti į autentiškus technikos įrenginius iš vidaus. Taip pat sustiprina lankytojo patirtį ir keičia tai kaip ji(s) supranta ber mokosi apie pasaulį. Tokių technologijų panaudojimas gali paskatinti mus geriau suprasti fizikos mokslą, ypač – jaunąją kartą. Kad ją sudomintume mokslu ir pritrauktume į muziejų, reikia interaktyvių ir pažangių sprendimų“, – pasakojo projekto autorė, Energetikos ir technikos muziejaus kultūros projektų koordinatorė Žara Kutkaitė.
Papildytos realybės stendai pritaikyti muziejinei veiklai, vedamoms ekskursijoms. Be to, projekto metu atnaujinta išmanioji muziejaus programėlė „Žvelk giliau“, kurią galima atsisiųsti „Google Play“ platformoje. „Muziejuje turime elektrinės valdymo pulto simuliatorių, garo katilo 3D modelį, automobilių konstrukcijų, kurias taip pat galima „pamatyti“ papildytos realybės pagalba. Esu įsitikinusi, kad ateities muziejai bus pilni interaktyvių, papildytos realybės eksponatų. Energetikos ir technikos muziejuje siekiame ne vien eksponuoti, rodyti istorinę techniką, bet ir žengti koja kojon su technologijomis, mokslu ir inovacijomis“, – kalbėjo Ž.Kutkaitė.
