EMST tvirtina, kad „tyrimo projektas, pranešimas ir analizė... yra nevisaverčiai“ todėl ji negalinti „laikyti autoriaus išvadas moksliškai pagrįstomis“.
Todėl EMST paprašė tyrimo autoriaus, prancūzų mokslininko Gilles-Eric Seralini pateikti papildomos informacijos prieš pateikiant galutinę apžvalgą šio mėnesio pabaigoje.
G.E.Seralini vadovaujam grupė Kano universitete praėjusį mėnesį pranešė nustačiusi, jog žiurkėms, šertoms JAV žemės ūkio milžinės „Monsanto“ sukurtos atmainos NK603 kukurūzais, arba kurioms buvo įvesta glifosato herbicido, išsivystė augliai.
„Daugybė neaiškumų, susijusių su straipsnyje aprašyto tyrimo planavimu ir metodais, reiškia, kad negalima daryti jokios išvados apie auglių susidarymą tirtose žiurkėse“, – sakoma EMST pranešime.
Praėjusį mėnesį G.E.Seralini sakė neleisiąs EMST tikrinti jo rezultatus, nes ši tarnyba pati leido naudoti minėtus genetiškai modifikuotus kukurūzus.
„Negali būti nė kalbos, kad tie, kurie leido naudoti NK603, atliktų mūsų rezultatų tikrinimą, nes tuomet būtų interesų konfliktas“, – sakė jis.
Genetiškai modifikuotą kukurūzų atmainą NK603 „Monsanto“ sukūrė taip, kad ji būtų atspari „Monsanto“ herbicidui „Roundup“ (glifosatui); todėl žemdirbiams pakaktų šį herbicidą panaudoti piktžolėms naikinti tik vieną kartą per augalo augimo ciklą ir tokiu būdu sumažinti išlaidas.
G.E.Seralini ir jo grupė tvirtina atlikę eksperimentus su genetiškai modifikuotu pašaru per visą žiurkės gyvenimo ciklą, o ne 90 dienų, kaip dažnai daroma. Vis dėlto ekspertai abejoja šiame tyrime panaudotų metodų ir rezultatų tinkamumu žmogui.
