Europos Parlamento informacijos biuro, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje bei Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos inicijuotos jaunimo apklausos parodė, jog jaunuoliai pakankamai suvokia riziką, kad jų pateikta asmeninė informacija gali būti panaudota sukčiavimui, tačiau vis dar nepakankamai įvertina pateikiamos informacijos įtaką jų reputacijai.
Per 700 jaunuolių, kurių amžius nuo 18–29 metų amžiaus, buvo apklausiami pernai. Tik kas antras jų nurodė, jog paviešinta informacija gali pakenkti jų reputacijai, tuo metu keturi iš penkių įvardija, jog paskelbę asmeninius duomenis gali tapti sukčiavimo aukomis, dar per 70 proc. – kad jų duomenis savo tikslais gali panaudoti įmonės ar institucijos.
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Mantas Zakarka sako, kad tendencijos, jog pusė jaunuolių nesieja viešinamų duomenų su reputacija, stebina.
„Tai mums atrodė keista, nes dabartiniais laikais, kai populiarūs socialiniai tinklai, atrodo kiekvienam aišku, kad visi gali matyti viską. Matome. kad šioje vietoje dar reikia dėti pastangų“, – BNS pirmadienį sakė M.Zakarka.
Tyrimą atlikusios institucijos inicijuoja akciją „Uždėk filtrą“ – numatyta socialinė kampanija, kurios metu apie atsakingumą socialiniuose ir skelbiamos informacijos įtaką karjerai tinkluose kalbės žymūs žmonės.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius pabrėžia, kad tyrime siekta sužinoti ne paauglių, o 18–29 metų jaunuolių nuomonę, kadangi ši grupė ne tik aktyviai naudojasi internetu, socialiniais tinklais, bet ir elektronine bankininkyste, e-valdžios ir kitais ištekliais, pirmąkart ieškosi darbo.
„Jauni žmonės yra aktyviausi socialinėje erdvėje, internetiniame pasaulyje, aktyviausiai naudojasi išmaniaisiais telefonais. Tačiau šis skaitmeninis pasaulis, kuris suteikia daug galimybių, kartu yra kupinas grėsmių panaudoti asmeninius duomenis piktiems tikslams. Tad ir mūsų kampanijos tikslas yra suteikti tam tikrus įrankius jauniems žmonėms, kurie ieško pirmojo darbo, kurie bando pakliūti į darbo rinką, žengia pirmuosius žingsnius profesinėje karjeroje, kad jie nejaustų diskomforto, būtų sėkmingi XXI amžiaus pasaulio žmonės“, – BNS sakė A.Pranckevičius.
Darbo paieškų portalas „CV Online“ atliko socialinį eksperimentą imituodami darbo pokalbius. Jo metu pretendentams į įvairias darbo vietas buvo parodyta viešai socialiniame tinkle „Facebook“ prieinama jų pateikta informacija – komentarai, nuotraukos – kurias darbdaviai, tikėtina, įvertintų negatyviai. Anot jos, tai dar kartą parodė, kad jaunimas nelabai kreipia dėmesio į tai, kad juokeliai ar kai kurios nuotraukos gali nepatikti darbdaviams.
„Jie patys buvo šokiruoti, jie nustebo ir tik pamatę savo nuotraukas ir tai, ką jie veikia socialinėje erdvėje, jie suprato, kad tai gali pakenkti jų įvaizdžiui“, – BNS sakė portalo marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
„Jie neįvertina, kad būtent dėl socialinių tinklų profilių nesutvarkymo gali nukentėti kandidato reputacija, vien dėl to jis gali sunkiai rasti darbą. Matome nemažai darbdavių, kurie labai rimtai svarsto, priimti žmogų į darbą, ar ne, vien pagal tai, kaip jis atrodo socialinėje erdvėje“, – pridūrė ji.
Kitų metų gegužę visoje Europos Sąjungoje įsigalios Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuris turėtų griežčiau reglamentuoti šią sritį, nes dabartinė duomenų apsaugą ES apibrėžianti direktyva patvirtinta dar 1995-aisiais.
Be kitų naujovių, naujose taisyklėse bus įtvirtinta asmens teisė į duomenis, t.y. juridiniai asmenys, institucijos privalės reaguoti į prašymą duomenis perkelti, o su tam tikromis išimtimis – ir visiškai ištrinti. Sugriežtinami ir reikalavimai, jog žmonės turi labai aiškiai būti informuojami, jog sutinka teikti asmens duomenis. Verslas taip pat bus įpareigotas pranešti paslaugų vartotojams, kad į jų paskyras buvo įsilaužta ar kitaip pasinaudota jų asmens duomenimis, o kiekviena valstybė privalės turėti vieną instituciją, atsakingą už duomenų apsaugą. Įmonėse taip pat privalės būti asmuo, atsakingas už duomenų saugumą.
A.Pranckevičius sako, kad tai bus dokumentas, pirmąkart ES istorijoje suvienodinsiantis duomenų apsaugos taisykles.
„Ir tai yra didžiulis testas valstybėms narėms, verslui ir piliečiams, jo tikslas – sugrąžinti ES piliečiams galimybę kontroliuoti savo duomenis, leisti patiems spręsti, kuriuos duomenis teikti viešoms ir privačioms institucijoms, kuriuos pašalinti ar paslėpti, būti labiau apsaugotiems“, – paaiškino jis.
