Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba susitarimą pasiekė po tris dienas trukusių intensyvių derybų, kurioms vadovavo Europos Komisija.
„Pasiektas susitarimas dėl autorių teisių! Europiečiai pagaliau turi modernias taisykles dėl autorių teisių, tinkamas skaitmeniniam amžiui, nešančias realios naudos visiems: užtikrintomis teisėmis vartotojams, teisingu atlygiu kūrėjams, aiškiomis taisyklėmis platformoms“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Andrusas Ansipas.
Pasak jo, naujosios taisyklės suteiks žmonėms „daugiau galimybių naudotis autorių teisių įstatymo saugoma medžiaga ir ją gauti su visišku teisiniu tikrumu“.
„Raiškos laisvė užtikrinta, o vartotojai turės galimybes greitai užginčyti bet kokį nepagrįstą jų turinio pašalinimą platformos sprendimu“, – pridūrė jis.
Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani tviteryje pridūrė, kad „ką tik pasiektu susitarimu dėl autorių teisių direktyvos ginamas europiečių kūrybiškumas“.
Užtikrinta, kad internete ir toliau bus galima dalintis autorių teisių saugomais darbais citavimo, kritikavimo, apžvalgų, karikatūros, parodijos ar pastišo tikslais.
Taip pat numatytos atskiros sąlygos turiniui kelti į internetines enciklopedijas, (pavyzdžiui, „Wikipedia") bei atviro turinio platformas (pavyzdžiui, „GitHub"), taip pat naudoti kitais nekomerciniais tikslais. Palengvintos taisyklės numatytos ir startuoliams.
„Muzikantai, aktoriai, rašytojai, žurnalistai, audiovizualinio (turinio kūrėjai) taip pat turės teisę į teisingą atlygį iš interneto milžinių“, – nurodė jis.
Susitarimui dar turi oficialiai pritarti Europos Vadovų Taryba ir europarlamentarai, prieš gegužę įvyksiančius Europos Parlamento rinkimus.
Komisija reformas pasiūlė 2016 metų rugsėjį, siekdama modernizuoti autorių teisių apsaugą, pritaikant ją skaitmeniniam amžiui. Pasiūlymai išprovokavo didelius debatus tarp valstybių narių.
Pagal susitarimą interneto platformos turės mokėti žiniasklaidai už nuorodas į jos publikuojamą turinį ir trumpas jo ištraukas.
Žiniasklaidos organizacijos, įskaitant naujienų agentūrą AFP, siekė tokio žingsnio, įrodinėdamos, kad interneto milžinės, tarp jų „Facebook“ ir „Google“, uždirba milijardus iš reklamų, susietų su naujienų pranešimais, o žiniasklaida nukenčia.
Tai išprovokavo žiniasklaidos bei kūrėjų, siekiančių užmokesčio už turinį internete, kovą su lobistais, ginančiais Silicio slėnio milžinių verslo modelį, bei interneto laisvės aktyvistais.
Kita susitarimo dalimi siekiama užtikrinti, kad tokios platformos kaip „YouTube“ daugiau mokėtų jų turinio kūrėjams.
Europos Parlamentas pernai rugsėjį pritarė įstatymo projektui dėl autorių teisių apsaugos reformos, bet užtruko derybos su ES narėmis, ypač dėl nesutarimų tarp Prancūzijos ir Vokietijos.