Tačiau kritikai sako, kad dabartines vandenilio gamybos technologijos toli gražu nėra ekologiškos.
Europos Komisija pristatė strategiją, turinčią padėti ES tapti pasauline pradininke šioje srityje, sukurti našesnį ir geriau tarpusavyje susietą energetikos sektorių, tokiu būdu siekiant dviejų tikslų – turėti švaresnę planetą ir stipresnę ekonomiką
Vandenilis galėtų tapti energijos šaltiniu srityse, kur švariąsias technologijas įdiegti labai suku, pavyzdžiui, metalurgijos arba chemijos pramonėje.
Šį planą tvirtai remia pagrindinė ES pramonės milžinė Vokietija. Jis bus prioritetas ES ekonomikos gaivinimo po koronaviruso pandemijos programoje, dėl kurios šiuo metu vyksta derybos.
„Šiandien priimtos strategijos sustiprins Europos žaliąjį susitarimą ir žaliąjį atsigavimą, taip pat tvirtai nukreips mus ekonomikos dekarbonizavimo iki 2050 metų keliu“, – sakė EK pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas.
Kitaip negu benzino arba dyzelino atveju, deginant vandenilį susidaro vandens garai ir neišsiskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl šios priežasties vandenilio technologijos laikomos perspektyviomis, ieškant iškastinį kurą galinčių pakeisti alternatyvių energijos šaltinių, neskatinančių klimato pokyčių.
Šias technologijas jau naudoja kai kurie automobilių gamintojai; be to, vandenilis gali būti naudojamas kaip kuras elektrinėse.
Tačiau pastaruoju metu didžioji dalis vandenilio buvo gaminama iš gamtinių dujų. Šis procesas gana taršus – per jį susidaro šiltnamio efektą stiprinančio metano.
ES sako, kad turi būti susitelkta į švariojo vandenilio gamybą vandens elektrolizės būdu, naudojant tik atsinaujinančių šalinių, pavyzdžiui, vėjo energiją.
Vis dėlto šios technologijos tebėra eksperimentų fazėje, todėl pereinamuoju laikotarpiu Briuselis taip pat nagrinės galimybes gaminti vandenilį iš gamtinių dujų, taršius produktus laidojant po žeme.
Kad šis planas būtų įgyvendintas, Briuselis bendradarbiaus su trečiadienį veiklą pradėjusiu Europos švaraus vandenilio aljansu – bendrovių, valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų konsorciumu, padėsiančiu nukreipti investicijas.
Pavyzdžiu šiai idėjai tapo ES automobilių akumuliatorių aljansas, skatinantis Europos įmones investuoti ir patenkinti Bendrijoje staigiai didėjančią akumuliatorių bei įkrovimo stočių paklausą.
Aktyvistai atkreipia dėmesį, kad į šiuos projektus įsitraukusios daugelis stambiųjų įmonių yra energetikos bendrovės, siekiančios pasinaudoti infrastruktūra, šiuo metu naudojama gamtinių dujų sektoriaus.
„Komisija pasidavė iškastinio kuro pramonės akių dūmimui dėl vandenilio“, – sakė ekologinio aljanso „Friends of the Earth“ Europos padalinio energetikos specialistė Tara Connolly.
Tačiau bet kokia ES parama turėtų būti skiriama „tik atsinaujinančių šaltinių vandenilio“ pramonei plėtoti, pabrėžė ji.
Šiuo metu ES naudojamos vandenilio technologijos sudaro mažytę visos suvartojamos energijos dalį, bet Europos Komisija tikisi, kad ši dalis iki 2050 metų išaugs iki 14 procentų.
