Prancūzijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje siautėjantys gaisrai sunaikino tūkstančius hektarų žemės ir bėgti privertė tūkstančius gyventojų bei poilsiautojų.
Tai jau antroji karščio banga, per kelias savaites apėmusi pietvakarių Europos dalį. Ekspertai kaltina klimato kaitą ir prognozuoja, kad ekstremalūs orai, tokie kaip karščio bangos ir sausros, ateityje tik dažnės ir stiprės.
Karščio banga taip pat lemia labai didelę taršą kenksmingu ozonu, o Vakarų Europoje iškilęs itin didelis gamtinių gaisrų pavojus, antradienį įspėjo regiono atmosferos stebėsenos tarnyba.
Nuo karščio lydosi lėktuvų pakilimo takai
„Visi karščio išsiveržimai, kuriuos matome dabar, yra visiškai nebūdingi. Jų yra ir anksčiau pasitaikę, bet ne tokio stipraus masto, kaip dabar“, – rekordines oro temperatūras virš Europos 15min komentavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas.
Prancūzijos mieste Nante, netoli Atlanto vandenyno pakrantės, pirmadienį užfiksuota 42 °C temperatūra, viršijanti ankstesnį 1949 m. pasiektą 40,3 °C rekordą, o Breste, Bretanėje, – 39,9 °C, t. y. daugiau kaip keturiais laipsniais aukštesnė už 2002 m. pasiektą 35,1 °C rekordą.
Nakties temperatūros rekordai buvo užfiksuoti ir Normandijoje, La Hagoje, kur antradienį 3 val. nakties pasiekta 32,8 °C. Portugalijoje temperatūra vietomis siekė 40–43 °C, o ketvirtadienį pasiekė liepos mėnesio rekordą – 47 laipsnius.
Ispanijos nacionalinė meteorologijos agentūra visoje šalyje yra paskelbusi įvairaus lygio pavojų, įspėdama, kad kai kuriuose regionuose termometrai gali rodyti iki 44 laipsnių temperatūrą.
O pirmadienio rytą Jungtinės Karalystės televizija „Sky News“ pranešė, kad Didžiosios Britanijos karališkosios oro pajėgos kreipėsi į alternatyvius aerodromus savo Oksfordšyro bazėje po to, kai karinė žvalgyba pranešė, kad dėl aukštos temperatūros „Brize Nortono oro bazėje ištirpo kilimo ir tūpimo takas“, praneša „Forbes“.
Su tokia pačia problema susidūrė ir Londono Lutono oro uostas, JK pigių skrydžių bendrovių „easyJet“, „Ryanair“ ir „Wizzair“ skrydžių centras. Pirmadienio popietę buvo paskelbta, kad dėl didelio karščio sugadinto kilimo ir tūpimo tako bus atidėta dalis skrydžių.
Pirmadienį temperatūra JK viršijo 38 laipsnius pagal Celsijų, ir daugelyje šalies vietų, įskaitant Suffolką ir dalį Velso, ši diena tapo karščiausia metų diena. JK meteorologai pirmąkart paskelbė aukščiausio lygio – raudonąjį – pavojų dėl ekstremalios kaitros ir perspėjo, kad susiklostys „pavojų gyvybei“ keliančios sąlygos.
Klimatologo D.Valiuko teigimu, dėl klimato kaitos karščio bangos taps tik dažnesnės ir karštesnės, o „ateityje ši tendencija išliks ir ekstremalūs reiškiniai pasireikš jiems nebūdingose teritorijose“.
Tačiau ar tai, ką šiuo metu išgyvena Europa, yra tik pradžia, ar netrukus galėsime atsipūsti?
Su klimato kaita visos tikimybės yra griaunamos.
„Kokios prognozės bebūtų, patikimos jos yra tik savaitei į priekį. Taip, karščiai po truputį pradės atslūgti, blogiausios dienos yra šios, bet ar tai nepasikartos – niekas negali pasakyti. Statistiškai nėra labai didelė tikimybė, bet su klimato kaita visos tikimybės yra griaunamos“, – situaciją komentavo klimatologas.
Gaisrų ir sausrų pavojus
Po neįprastai sauso ir karšto pavasario, dėl kurio išdžiūvo dirvožemis, gaisrų sezonas kai kuriose Europos dalyse šiemet prasidėjo anksčiau nei įprastai. Kaip aiškina D.Valiukas, dėl klimato kaitos didėjanti temperatūra tik paskatina vandens garavimą ir prisideda prie ir taip sausringo laikotarpio.
Ispanijos valdžios institucijos pirmadienį pranešė, kad įvairiose šalies dalyse vis dar siautėja apie 20 nekontroliuojamų miško gaisrų, kurie sunaikino apie 4500 hektarų žemės.
Nuo praėjusios savaitės gaisruose jau žuvo keli gelbėjimo tarnybų darbuotojai. Paskutinį kartą ugniagesys žuvo vėlai sekmadienį kovodamas su gaisru Ispanijos šiaurės vakaruose, praneša „Science Alert“.
Prancūzijoje situacija pablogėjo pietvakariniame Žirondo regione, kur ugniagesiai kovojo su miškų gaisrais, nuo antradienio prarijusiais beveik 11 tūkst. hektarų. Kitur Prancūzijoje, kaip pranešė vietos ugniagesiai, pirmadienį atsinaujino praėjusį ketvirtadienį netoli Avinjono pietryčiuose prasidėjęs gaisras, o Bretanėje kilo atskiras gaisras.
Šią savaitę su miškų gaisrais taip pat kovoja Kroatija ir Vengrija, o Graikijoje civilinė gynyba skubėjo gesinti Viduržemio jūros Kretos saloje siautėjančių liepsnų.
Pirmadienį Europos Komisijos mokslininkai įspėjo, kad beveik pusei bloko teritorijos gresia sausra. Ilgalaikės sausros poveikio ES analizė rodo, kad „stulbinančiai didelei daliai“ Europos gresia įspėjamasis ir pavojaus lygis, įskaitant bloko regioną ir Jungtinę Karalystę.
Remiantis naujausiu jungtinio sausros rodiklio žemėlapiu, 46 proc. ES teritorijos galioja įspėjimo, o 11 proc. regiono – pavojaus lygis. EK sudarytame žemėlapyje pavojaus Lietuvai nėra.
Kaip pastebi D.Valiukas, gaisrų įsibėgėjimą palengvina ir tai, kad didesnėse šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, liepsnoja dideli nenaudojamos žemės plotai, prie kurių gaisrininkai neturi patogaus priėjimo.
„Kalbant apie Lietuvą, šiais metais turime kritulių perteklių. Bet apskritai Lietuvoje būna didelio gaisringumo pavojus, tik šiuo atveju gaisras pas mus kitoks, nes pas mus yra kita miškų struktūra.
Mums pavojus irgi yra, tik pas mus teritorijos labiau pasiekiamos, tad gaisro veiksnius kontroliuoti lengviau nei Prancūzijoje ar Ispanijoje“, – pasakojo klimatologas.
ES Komisija taip pat pažymėjo, kad dėl vandens ir karščio streso sumažėjo javų ir kitų kultūrų derlingumas.
