Palydove įtaisytas 30 cm skersmens teleskopas bus naudojamas matuoti aplink kitas žvaigždes skriejančių planetų dydį ir tankį, o tai savo ruožtu gali padėti nustatyti jų sudėtį.
Kaip nurodė ESA, CHEOPS stebės žvaigždes, apie kurias jau žinoma, kad jos turi savo planetų sistemas.
Ši misija „yra žingsnis link geresnio astrofizikos supratimo apie visas tas keistas planetas, kurias iki šiol esame atradę ir kurios neturi atitikmenų mūsų Saulės sistemoje“, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė 2019 metų Nobelio fizikos premijos laureatas Didier Queloz.
Iki šiol mokslinkai yra atradę apie 4 000 egzoplanetų. Pirmąją aplink pagrindinės sekos žvaigždę skriejančią egzoplanetą - 51 Pegasi b (Pegaso žvaigždyno 51-osios žvaigždės b planetą) – prieš 24 metus atrado D.Queloz ir jo kolega Michelis Mayoras.
CHEOPS ir dar keturis palydovus nešanti Rusijos gamybos raketa „Sojuz“ 8 val. 45 min. Grinvičo (10 val. 45 min. Lietuvos) laiku pakilo nuo starto aikštelės ES Kuru kosmodrome, savo tiesioginėje vaizdo transliacijoje parodė už paleidimą atsakinga bendrovė „Arianespace“
Po starto praėjus 2 val. 25 min. palydovas sėkmingai atsiskyrė nuo greitintuvo „Fregat“.
Tai buvo jau trečiasis „Sojuz“ startas iš Kuru šiais metais.
Antradienį atgalinė laiko skaičiavimo procedūra buvo sustabdyta likus 1 val. 25 minutėms iki starto, užfiksavus parengiamosios procedūros „anomaliją“.
„Stebuklinga akimirka“
CHEOPS „susitelks į planetas, kurių dydžio diapazonas – nuo Neptūno dydžio iki „superžemių“. Jo duomenys leis nustatyti planetų bendrąjį tankį; tai yra pirmasis apibūdinantis žingsnis, vedantis prie šių svetimų pasaulių supratimo“, sakoma ESA tinklalapyje paskelbtame pranešime.
„Norime peržengti statistiką ir kruopščiai jas ištyrinėti“, – po raketos starto naujienų agentūrai AFP sakė misijos vadovas Davidas Ehrenreichas.
CHEOPS (CHaracterising ExOPlanet Satellite) tyrimai turėtų padėti geriau suprasti, iš ko šios planetos yra sudarytos.
Tai svarbus žingsnis gali padėti atsakyti į seniai mokslininkams rūpintį klausimą, kokios sąlygos galėtų būti palankios nežemiškai gyvybei, bet taip pat leisti daugiau sužinoti apie mūsų pačių planetos kilmę.
Palydovas skries orbita aplink Žemę vidutiniškai 700 km aukštyje ir tyrinės planetas, besisukančias aplink žvaigždes, esančias už daugelio šviesmečių.
Pasak D.Queloz, CHEOPS veikiausiai nepadės rasti atsakymo į astrofizikams bene labiausiai rūpimą klausimą – ar kitose planetose iš tikrųjų esama gyvybės?
„Tačiau, siekiant suprasti gyvybės kilmę, turime suprasi šių planetų geofiziką, – aiškino jis. – Tai tarsi mūsų pirmasis žingsnis labai dideliais laiptais.“
Mokslininkas pridūrė, kad ši misija leis išmatuoti egzoplanetų atspindimos šviesos kiekį. Tai galėtų pateikti naujų užuominų apie jų atmosferą arba paviršių.
„Šis paleidimas yra svarbi akimirka, emocingas žingsnis, bet iš tikrųjų stebuklinga akimirka bus, kai ateis pirmieji rezultatai“, – sakė D.Queloz.
Kaip nurodo ESA, tai gali įvykti praėjus keliems mėnesiams po palydovo paleidimo.
