Europa atsilieka nuo JAV ir Kinijos
Dirbtiniu intelektu yra laikomos sistemos, kurios veikia ne pagal sukurtą algoritmą, o geba mokytis iš naujų duomenų, teigiama pranešime spaudai.
Pasak Lietuvoje veikiančios dirbtinio intelekto taikyme ir kibernetiniame saugume besispecializuojančios informacinių technologijų įmonės UAB „Acrux cyber service“ direktoriaus Jokūbo Drazdo, tai, kad Europos politikų akys nukrypo į problemas, su kuriomis susiduriama taikant dirbtinį intelekto technologijas, yra svarbus žingsnis į priekį.
„Strasbūre pristatytoje ataskaitoje pažymėta, kad Europa neturi vieningos dirbtinio intelekto plėtros strategijos, procesai per daug biurokratiški. Europa smarkiai atsilieka nuo JAV ir Kinijos dirbtinio intelekto kūrimo ir diegimo srityje. 2020 metais dirbtinio intelekto sistemas naudojo tik 7 proc. Europos įmonių. Šiuo metu JAV ir Kinija bando paspartinti dirbtinių technologijų naudojimą viešajame ir privačiame sektoriuose.
JAV ir Kinija į dirbtinį intelektą investuoja 80 proc. savo pasaulinių investicijų. Europa tuo tarpu – tik 7 proc. Tikimės, kad Europos Parlamentas ne tik balsuos už veiksmų planą dėl dirbtinio intelekto plėtros, bet ir valstybių vyriausybės imsis visų būtinų veiksmų. Vargu, ar pavyks pasivyti JAV ir Kiniją, tačiau neturime joms nusileisti. Išvados ir rekomendacijos, pateiktos ataskaitoje vėluoja gerus penkerius metus, tačiau tokie svarstymai Europos parlamente visgi yra svarbus žingsnis į priekį“, – sako Jokūbas Drazdas.
Neigiamas poveikis kibernetiniam saugumui
Jo manymu, dėl didelio dirbtinio intelekto atotrūkio Europos Sąjunga tampa pažeidžiamesnė karinio ir kibernetinio saugumo prasme.
„Dėl didelio dirbtinio intelekto atotrūkio ES tampa pažeidžiama karinio ir kibernetinio saugumo srityje. Įvairūs reguliavimai šiuo metu stabdo pažangą, kuri galėtų būti nukreipta į saugumo stiprinimą. Dirbtinio intelekto sistemos gali padėti aptikti kenkėjiškas programas, nustatyti kibernetinio saugumo grėsmes ir atlikti automatizuotus veiksmus, siekiant išvengti įsilaužimo, duomenų vagysčių. Iš Rusijos karo Ukrainoje matome, kad karas vyksta ir kibernetinėje erdvėje. Dirbtinis intelektas gali būti pritaikomas šiame kare nukreipti ir sugriauti pagrindinius priešininko operacinių sistemų elementus. Turime ruoštis ir tokio pobūdžio karams“, – teigia Jokūbas Drazdas.
Ataskaitoje europarlamentarai siūlo Europos valstybėms atverti savo duomenis mokslinimas ir dirbtinio intelekto kūrėjams.
Kai kurie europarlamentarai dirbtinio intelekto plėtroje įžvelgia ir grėsmes.
„Autoritariniai režimai dažnai taiko dirbtinio intelekto sistemas, kad galėtų kontroliuoti, vykdyti masinį stebėjimą ir reitinguoti savo piliečius arba apriboti jų judėjimo laisvę. Įvairios technologijų platformos iš jas naudojančių asmenų siekia gauti kuo daugiau informacijos apie juos. Toks informacijos rinkimas, jei jis neturės saugiklių, gali kelti grėsmę žmogaus teisių apsaugai.
Dėl to ir vyksta didžiausios diskusijos. Rekomendacijų pagrindu parengtas dirbtinio intelekto teisės aktas turės aiškiai reglamentuoti dirbtinio intelekto taikymo ribas. Visgi dirbtinis intelektas yra ne tam, kad ribotų žmones, o kaip tik – pagerintų jų gyvenimo kokybę: palengvintų darbo procesus, padėtų kovoti su pandemijomis ir įvairiomis ligomis, pasitelkus individualizuotą mediciną. Dirbtinio taikymo galimybės yra itin plačios“, – sako kibernetinio saugumo ir dirbtinio intelekto įmonės vadovas.
