COVID-19 poveikis ir dėmesys pandemijai atskleidė vėžio sveikatos priežiūros sistemų ir vėžio mokslinių tyrimų „trūkumus“ visame žemyne, praneša „The Guardian“. Mokslininkai teigia, kad jei šie trūkumai nebus skubiai šalinami, vėžio gydymo rezultatai sulėtės beveik dešimtmečiu.
Ataskaitoje „European Groundshot – Addressing Europe's Cancer Research Challenges: a Lancet Oncology Commission“ („Europos pagrindų apžvalga – Europos vėžio tyrimų iššūkių sprendimas: Lancet Oncology komisija“) dalyvavo daugybė pacientų, mokslo ir sveikatos priežiūros ekspertų, turinčių išsamių žinių apie vėžį visoje Europoje.
Ekspertai teigė, kad viena iš nenumatytų pandemijos pasekmių buvo neigiamas poveikis, kurį greitas sveikatos priežiūros paslaugų paskirties keitimas ir nacionaliniai apribojimai bei jų tęstinumas turėjo vėžio paslaugoms, vėžio tyrimams ir vėžiu sergantiems pacientams.
„Siekdami pabrėžti šios problemos mastą, manome, kad per COVID-19 pandemiją visoje Europoje galėjo būti nenustatyta apie 1 mln. vėžio diagnozių“, – rašė jie žurnale „The Lancet Oncology“.
Atsiranda įrodymų, kad didesnei daliai pacientų diagnozuojamos vėlesnės vėžio stadijos, palyginti su prieš pandemiją buvusiais rodikliais, nes vėžio diagnostika ir gydymas gerokai vėluoja. Šis vėžio stadijų pokytis dar daugelį metų kels įtampą Europos vėžio sistemoms.
„Šios problemos galiausiai pakenks daugelio vėžiu sergančių Europos pacientų išgyvenamumui ir prisidės prie prastesnės gyvenimo kokybės“, – teigė ekspertai.
Ataskaitoje išanalizuoti duomenys ir nustatyta, kad pirmaisiais pandemijos metais gydytojai priėmė 1,5 mln. mažiau vėžiu sergančių pacientų, o kas antram vėžiu sergančiam pacientui laiku nebuvo atlikta operacija ar chemoterapija. Nebuvo atlikta apie 100 mln. tyrimų, todėl manoma, kad dėl tokio atsilikimo gali būti nediagnozuotas vėžys net 1 mln. Europos piliečių.
„Apskaičiavome, kad per COVID-19 pandemiją visoje Europoje nebuvo diagnozuota apie 1 mln. vėžio atvejų“, – sakė komisijos pirmininkas ir pagrindinis autorius Markas Lawleris, – „Mes lenktyniaujame su laiku, kad rastume tuos trūkstamus vėžio atvejus.“
Esame susirūpinę, kad per ateinantį dešimtmetį Europoje kils vėžio epidemija.
Mokslininkas taip pat pridūrė: „Be to, matėme, kad pirmosios pandemijos bangos metu vėžio moksliniai tyrimai buvo sustabdyti, laboratorijos uždarytos, o klinikiniai tyrimai atidėti arba atšaukti. Esame susirūpinę, kad per ateinantį dešimtmetį Europoje kils vėžio epidemija, jei vėžio sveikatos sistemoms ir vėžio moksliniams tyrimams nebus suteiktas skubus prioritetas.“
Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos invazija į Ukrainą yra dar vienas didžiulis iššūkis vėžio tyrimams Europoje. Rusija ir Ukraina yra dvi didžiausios klinikinių vėžio tyrimų dalyvės pasaulyje. Komisija taip pat prognozuoja, kad „Brexit“ neigiamai paveiks Europos vėžio mokslinius tyrimus.
„COVID-19 pandemijos, Brexito ir Rusijos invazijos į Ukrainą fone kaip niekada svarbu, kad Europa sukurtų atsparią vėžio mokslinių tyrimų aplinką, kuri atliktų permainingą vaidmenį gerinant prevenciją, diagnostiką, gydymą ir gyvenimo kokybę dabartiniams ir būsimiems pacientams“, – sakė M.Lawleris.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad vėžio prevencijos pastangos ir ypač moksliniai tyrimai nebuvo pakankamai finansuojami. Daugiau dėmesio skiriant vėžio prevencijai, sumažėtų žmonių, kurie suserga vėžiu, skaičius, todėl būtų galima skirti daugiau išteklių tiems, kuriuos reikia gydyti, teigiama ataskaitoje.
„Apskaičiuota, kad 40 proc. vėžio atvejų Europoje būtų galima išvengti, jei pirminės prevencijos strategijose būtų geriau panaudotos mūsų dabartinės žinios apie vėžio rizikos veiksnius“, – sakė Anna Schmütz iš Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros.
