Europoje vyksta stambių plėšrūnų atgimimas. Kai kurios rūšys, praėjusio amžiaus viduryje aktyviai naikintos, dabar klesti. Remiantis prieš keletą metų publikuota ekologinės organizacijos „Rewilding Europe“ ataskaita, lyginant su aštuntuoju dešimtmečiu, vilkų dabar keturis kartus daugiau, paprastųjų lūšių – penkis, ernių dabar daugiau trigubai, rudųjų lokių – maždaug dvigubai.
Remiantis vėlesniu tyrimu, nuo antrojo šio amžiaus dešimtmečio vienose Europos šalyse plėšrūnų skaičius liko stabilus, kitose – augo. „Šie gyvūnai grįžta į teritorijas, kuriose jų niekas nematė dešimtis ar net šimtus metų, plinta ten, kur anksčiau jų buvo sumažėję“, – pažymima praėjusių metų Europos Parlamento ataskaitoje. Tyrimai rodo panašias ir kitų plėšrūnų tendencijas – pavyzdžiui, opšrų ir ūdrų išplitimą Didžiojoje Britanijoje.
Šie gyvūnai grįžta į teritorijas, kuriose jų niekas nematė dešimtis ar net šimtus metų, plinta ten, kur anksčiau jų buvo sumažėję, –pažymima praėjusių metų Europos Parlamento ataskaitoje.
Ar galima manyti, kad niūrių klimato katastrofų prognozių ir ginčų dėl prasidėjusio Žemės rūšių išmirimo fone, Europa, kur auga miškų plotai ir atsigauna įprasta fauna (užfiksuotas dešimčių kitų rūšių, įskaitant žolėdžius ir paukščius, atsigavimas) – priežastis optimizmui?
„Rewilding Europe“ vadovas Fransas Schepersas mano, kad taip. „Paplitusi nuomonė, kad gamta Europoje išgyvena krizę, – sako jis. – Tačiau tai, kas vyksta dabar, rodo, kad gamtos apsaugos priemonės veikia. Pasistengus, skyrus resursų, naudojant teisingą strategiją, – tai veikia.“
Populiacijų augimas – ne tik konkrečių jų palaikymo priemonių pasekmė. Tarp priežasčių – urbanizacija, kaimų nykimas ir dalies žemės ūkio paskirties plotų pasitraukimas iš rinkos (dėl to laukinė gamta gali sugrįžti į žmonių paliktus plotus). Kitaip tariant, tai yra pavyzdys to, kaip pašalinus žmonių keliamus trukdžius, ekosistemos gali natūraliai atsistatyti pačios. „Žinduolių populiacijų augimas D.Britanijoje yra pavyzdys, kas nutinka sumažinus grėsmes, su kuriomis susiduria gyvūnai, – sako Exeterio universiteto profesorius, ekologas Robbie McDonaldas. – Po to jų populiacijos iš esmės atsikurdavo pačios.“
Bet tai yra tik dalis bendro vaizdo. Nors kai kurios rūšys klesti, daugeliui kitų gresia sunaikinimas – Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos duomenimis, iš visų Europoje gyvenančių amfibijų rūšių ketvirtadaliui gresia išnykimas, bičių – 9%, paukščių – 13% (tyrimuose fiksuotas paukščių skaičiaus mažėjimas Europoje – spėjama, dėl aktyvaus vabzdžius, kuriais maitinasi paukščiai, naikinančių pesticidų naudojimo žemės ūkyje), gėlavandenių žuvų – 37%. Ekosistemas veikia ir klimato kaita – ji gali paveikti, pavyzdžiui, tarprūšinius ryšius. Tuo tarp plėšrūnų gausėjimas nors ir rodo gamtos atsigavimą, tačiau daugeliui žmonių – visų pirma, ūkininkų, – jis kelia kelia problemas.
Kodėl tai svarbu?
Stambūs plėšrūnai, kartu su pakankamomis teritorijomis ir saugiais sezoninės migracijos koridoriais – vieni iš pagrindinių laukinės gamtos atsikūrimą lemiančių faktorių. Atsiradę jie sukuria vadinamąją „trofinę kaskadą“ – įvairiausias rūšis veikiančius maitinimosi grandinės pokyčius.
Populiarus pavyzdys – vilkų grąžinimo į Jeloustouno parką JAV efektas. Iki praėjusio amžiaus vidurio jie buvo aktyviai medžiojami (net ir pačiame parke, kur jie laikyti grėsme kitiems gyvūnams), tad šalies teritorijoje jų beveik neliko. Tačiau dešimtajame dešimtmetyje draustiniuose jų populiacija buvo atkurta – ir tai paveikė daugelį kitų rūšių.
Elnių, kuriais maitinosi vilkai, liekanos, likdavo maitėdoms – šiuo atveju, stabilizavo varnų populiaciją, aprūpindamos juos nuolatiniu maisto šaltiniu (ypač žiemomis). Kadangi vilkai konkuravo su kojotais, šių sumažėjo, o dėl to padidėjo graužikų populiacija, grobiu aprūpinusi plėšriuosius paukščius.
Parke pradėjo geriau augti kai kurios medžių rūšys – pavyzdžiui, topoliai ir ievos. Tyrimai tai susiejo su vilkų atsiradimu – lig tol elniai nugrauždavo jaunus ūglius, o grįžus vilkams, kai kuriose teritorijose jie ėmė rečiau ganytis. O kadangi upių pakrantėse medžiai augo geriau, užfiksuotas ir bebrų populiacijos augimas. Dėl tos pačios priežasties ėmė augti uogienojai – kaip pažymėjo tyrėjai, tai – svarbus daugelio vietinių gyvūnų, tarp kurių ir lokiai, maisto šaltinis.
Kodėl tai problema?
Kaip pažymi tyrėjai stambūs plėšrūnai vis dažniau nuklysta už draustinių ribų, į žmonių gyvenamas teritorijas. „Mes negalime net su barsukais susitvarkyti, – sako UCL zoologijos profesorė Kate Jones (DB jau keletą metų vyksta barsukų naikinimas, mat jie laikomi karves pažeidžiančios tuberkuliozės sukėlėjo nešiotojais, nors vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad laukiniai gyvūnai nėra pagrindiniai infekcijos platintojai). – O jei tai bus didieji lokiai?“.
Praėjusių metų Europos Parlamento ataskaitoje pripažįstama, kad problemų – visų pirma ūkininkams – padaugėjo. Nors, pavyzdžiui, vilkų populiacijos auga, kai kuriuose regionuose jie laikomi pažeidžiama rūšimi, ir ES užtikrina tam tikrą jų apsaugą. Visų gyvūnų iššaudyti neleidžiama – o dėl gyvulių netekimo įpykę ūkininkai dažnai reikalauja būtent to.
Anot jų, miestiečiai nesigaudo vietos realijose. „Jie [miestiečiai] žvelgia iš šono ir mano – oi, koks mielas vilkelis, tebėgioja kur tinkamas, – sako ūkininkas iš Vokietijos. – Tačiau tiems, kas išaugo kaimuose, vilkai nereikalingi.“ „Vilkų naikinimo draudimą palaiko miestų gyventojai, – tvirtina vienas italų valdininkas. – Tie, kurie nesupranta gyvenimo kaime.“
Taip kyla konfliktai. Prieš keletą metų Prancūzijoje ūkininkai netgi paėmė įkaitais nacionalinio parko vadovybę, reikalaudami skubiai imtis priemonių prieš jų avis puldinėjančius vilkus. Valdžioms, netgi palaikiusioms vilkų populiacijų atkūrimą, tenka nusileisti – dalis politinio spektro ūkininkų reikalavimus palaiko (pavyzdžiui, Vokietijos kraštutiniai dešinieji). Prieš metus Prancūzijos vyriausybė tolesnį vilkų gausėjimą šalyje pavadino leistinu, tačiau neseniai, paaiškėjus, kad populiacija auga sparčiau, nei tikėtasi, sutiko padidinti medžiojimo kvotas. Vokietijos valdžia anksčiau pareiškė, kad sprendimas – ne vilkų šaudymas, o geresnė galvijų apsauga fermose, kurios „turi būti adaptuotos“ prie plėšrūnų populiacijos augimo. Tačiau neseniai sutiko dalį šaudymo apribojimų panaikinti – kaip pažymi ekologai, jei kils grėsmė galvijams, naujos taisyklės leis naikinti ištisas gaujas.
