Šią rezoliuciją priimti paskatino šių metų gegužės mėn. surengtas išpuolis, kuomet pasitelkus išpirkos reikalaujančią programinę įrangą „WannaCry“ buvo sutrikdyta dešimties tūkstančių kompiuterių veikla beveik 100 šalių.
Europarlamentarai pažymi, kad valstybės institucijoms, kitoms organizacijoms bei asmenims dažnai trūksta žinių ir išteklių, todėl jų taikomų atsargumo priemonių nepakanka. Apie 80 proc. įmonių Europoje patyrė bent vieną kibernetinio saugumo incidentą, teigiama rezoliucijoje. Dažnai šie išpuoliai būna nesusekami arba apie juos nepranešama.
Panašūs išpuoliai nepaiso valstybių sienų, todėl teisėsaugos institucijoms būtina sparčiau keistis informacija ir gauti elektroninius įrodymus, pažymi EP nariai. Jie ragina skirti pakankamai lėšų Europolo ir Eurojusto agentūroms, geriau informuoti visuomenę, investuoti į IT specialistų rengimą, skirti ES paramą kibernetinio saugumo tyrimams, taip pat skatinti naudoti šifravimą bei kitas saugumo ir privatumo užtikrinimo technologijas.
ES valstybės raginamos „sukurti kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybas, kurioms įmonės ir vartotojai galėtų pranešti apie kenkėjiškas elektronines žinutes ir interneto svetaines“, taip pat apsvarstyti galimybę „sukurti duomenų bazę, kurioje būtų registruojami visų tipų kibernetiniai nusikaltimai ir stebima šių reiškinių raida“.
Europarlamentarai ragina „susitarti dėl bendrų kibernetinių nusikaltimų, kibernetinio karo, kibernetinio saugumo, kibernetinio priekabiavimo ir kibernetinių išpuolių apibrėžčių“. Jie taip pat „griežtai smerkia bet kokį brovimąsi į sistemas, kurį vykdo arba kuriam vadovauja užsienio šalys arba jų agentai, siekdami sutrukdyti demokratiniam procesui kitoje šalyje“.
Savo ruožtu EP ragina kovoti su seksualine prievarta internete, parengti vaikų teisių apsaugos kibernetinėje erdvėje veiksmų planą, taip pat nedelsiant pašalinti ar užblokuoti neteisėtą turinį internete.
Rezoliucijai pritarė 603 EP nariai, nepritarė 27, o susilaikė 39.
„Kova su kibernetiniais nusikaltimais nėra lengva užduotis. Nusikaltėliai visada yra vienu žingsniu priekyje. Turime sutelkti dėmesį į prevenciją, keitimąsi informacija ir ES valstybių patirtimi bei įrodymų rinkimą. Kartu neturi būti paminamos žmogaus teisės”, – kalbėjo EP pranešėja Elissavet Vozemberg-Vrionidi (Europos liaudies partija, Graikija).
