Pagal naująsias taisykles, dėl kurių susitarta su ES valstybėmis, visose ES šalyse palaipsniui bus atkurtos nualintos ekosistemos, taip pat bus siekiama ES klimato ir biologinės įvairovės tikslų ir užtikrintas didesnis aprūpinimo maistu saugumas.
Siekdamos bendrų ES tikslų, valstybės turės iki 2030 m. atkurti bent 30 proc., iki 2040 m. – 60 proc., o iki 2050 m. – 90 proc. buveinių – miškų, pievų ir šlapynių, upių, ežerų, koralų sąžalynų ir kitų teritorijų gerą būklę.
Pagal EP poziciją ES šalys iki 2030 m. pirmenybę turėtų teikti „Natura 2000“ teritorijoms.
Šiam sprendimui pritarė 329 parlamento nariai, 275 buvo prieš ir 24 susilaikė.
Lietuvos deleguotų europarlamentarų balsai pasiskirstė taip: Viktoras Uspaskichas, Liudas Mažylis, Petras Auštrevičius, Juozas Olekas, Vilija Blinkevičiūtė bei Stasys Jakeliūnas balsavo už, prieš buvo – Waldemaras Tomaszewskis. Susilaikė keturi parlamentarai – Bronis Ropė, Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Aušra Seibutytė.
Šį įstatymą dar turi patvrtinti Europos Taryba jį patvirtinus, įstatymas bus paskelbtas ES oficialiajame leidinyje ir įsigalios po 20 dienų.
ES valstybės turės užtikrinti, kad teritorijoms pasiekus gerą būklę, ji reikšmingai vėl nepablogėtų. ES valstybės turės priimti nacionalinius atkūrimo planus, kuriuose būtų išdėstyta, kaip jos ketina siekti šių tikslų.
Siekdamos pagerinti biologinę įvairovę žemės ūkio sistemose, ES valstybės turės siekti gerinti du iš šių trijų rodiklių: pievų drugių indeksą; žemės ūkio paskirties žemės, kurioje yra didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų, dalį arba organinės anglies sankaupas pasėlių mineraliniuose dirvožemiuose.
Taip pat turi būti siekiama padidinti įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indeksą, nes paukščiai yra geras bendros biologinės įvairovės būklės rodiklis.
Kaip po balsavimo žurnalistam sakė Europos parlamento pranešėjas Césaras Luena, tai – labai svarbus žingsnis į priekį.
„Po 70 metų Europos Sąjungos kūrimo, 27 ES valstybės turės bendrą ekosistemų ir blogos būklės buveinių atkūrimo politiką. Taip pat bioįvairovės gerinimo“, – po balsavimo žurnalistams kalbėjo jis.
Parlamentaras pabrėžė, kad Europai judant nuo gamtos apsaugos iki jos atkūrimo, kitos kadencijos Europos parlamento ir Komisijos politikai turės spręsti naują klausimą – dėl šių iniciatyvų finansavimo.
Kadangi nusausintų durpynų atkūrimas yra vienas iš ekonomiškai efektyviausių būdų sumažinti žemės ūkio sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ES valstybės turės iki 2030 m. atkurti bent 30 proc. nusausintų durpynų (bent ketvirtadalyje iš jų turi būti atkurtas drėgnumas). Iki 2040 m. turi būti atkurta 40 proc. nusausintų durpynų, o iki 2050 m. – 50 proc. (bent trečdalyje iš jų turi būti atkurtas drėgnumas). Atkurti drėgnumą nebus privaloma ūkininkams ir privatiems žemės savininkams.
EP reikalavimu į teisės aktą įtraukta sustabdymo nuostata, pagal kurią žemės ūkio ekosistemų tikslai gali būti nebetaikomi išskirtinėmis aplinkybėmis, kai jų siekiant smarkiai sumažėja žemės, reikalingos pakankamai maisto produktų gamybai, ES. Tokia išimtis gali būti taikoma iki metų.
„Maisto saugumo užtikrinimas yra prioritetas. Kai šis įstatymas bus peržiūrimas, bus žiūrima į įtaką, kurią jis daro žemės ūkiui ir žuvininkystei. <...> Mums reikia šio įstatymo dėl klimato kaitos ir dėl to, kad gamtos būklė yra gąsdinanti“, – nurodė parlamentaras.
„Aš prašau daugiau laiko – kad ūkininkai, žuvininkystės sektoriaus atstovai suvoktų, kad šis įstatymas nėra problema. Duokite jam laiko – kai žmonės suvoks, kad tai geras įstatymas, kad jis sprendžia problemas, tada jau kalbėsime kitaip“, – tęsė C.Luena.
Gamtos atkūrimo aktu taip pat reikalaujama užtikrinti keleto miškų ekosistemų rodiklių didėjimo tendenciją ir pasodinti dar tris milijardus medžių. Be to, ES valstybės turės atkurti 25 tūkst. kilometrų upių laisvą tėkmę ir užtikrinti, kad nesumažėtų bendras nacionalinis grynasis miesto žaliosios erdvės ir miesto medžių lajų dangos plotas.
„Pagal šį reglamentą nualintos ekosistemos bus atkurtos atsižvelgiant į žemės ūkio sektorių ir suteikiant valstybėms lankstumą. Noriu padėkoti mokslininkams už mokslinius įrodymus ir kovą su klimato kaitos neigimu, ir jaunimui, kuris primena mums, kad nėra nei atsarginės planetos, nei atsarginio plano“, – po balsavimo sakė EP pranešėjas C.Luena.
