„Netrukus po to, kai EP paskelbus Rusiją terorizmą remiančia valstybe, klausiau spaudos konferencijos, kurioje per nuotolį dalyvavo ir Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. Kai jis turėjo komentuoti, dingo garsas spaudos konferencijos video, kurį klausiau iš žurnalistų darbo salės. Po to prisijungiau į tiesioginę 15min laidą, kurioje dalyvavo ir europarlamentaras Petras Auštrevičius, tačiau nei jo, nei mano komentarų dėl ryšio sutrikimų nebuvo įmanoma suprasti“, – situaciją komentavo 15min žurnalistė Kristina Aržuolaitienė.
Europos Parlamento atstovas Jaume'as Duchas patvirtino, kad internetinės svetainės patyrė paskirstytų paslaugos trikdymo atakų (DDoS).
Kibernetinio saugumo grupės „BetterCyber“ duomenimis, oficiali Europos Parlamento svetainė nepasiekiama keliose Europos šalyse, taip pat Jungtinėse Valstijose.
15min duomenimis, problemų su ryšiu kilo ir Lietuvos biure, šiuo metu ryšys atsistato, tačiau EP tinklalapis vis dar neveikia.
Ši ataka įvykdyta praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Europos Parlamentas nubalsavo pasmerkti Rusiją kaip „terorizmą remiančią valstybę“ dėl jos išpuolių prieš civilius taikinius Ukrainoje.
„Turime tvirtų požymių, kad tai padarė „KillNet“ programišiai, iš tiesų susiję su Rusija. Tai yra mano informacija, bet ji kontroliuojama. Jie tik nutraukė išorinę prieigą prie Parlamento interneto svetainės ... Jei nebus papildomų atakų, tikimės, kad ji bus grąžinta ir prieinama labai greitai“, – „Politico“ sakė Graikijos narė ir Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Eva Kaili.
Tuo tarpu Rusijos programišių grupuotė „KillNet“ paskelbė esanti atsakinga už vykdomas kibernetines atakas.
EP narys Rasmusas Andresenas „Brussels Times“ patvirtino, kad EP nariai šiuo metu neturi prieigos prie interneto svetainės ar „internetinių sistemų“.
Vienas ES informatorius „Euronews“ privačiame komentare teigė, kad ši ataka buvo viena iš „sudėtingiausių per visą pastarojo meto istoriją“.
Kitoms ES tarnyboms ataka įtakos neturėjo.
DDoS atakų metu į serverius siunčiami didžiuliai duomenų srautai, siekiant užblokuoti interneto naudotojų prieigą prie svetainių.
Šio tipo atakas nuo karo Ukrainoje pradžios itin pamėgo „KillNet“ programišiai. Gegužės 15 dieną šis tinklas paskelbė karą dešimčiai šalių, tarp kurių buvo ir Lietuva. „Killnet“ teigė, kad atakomis keršijama už įvestus Kaliningrado tranzito per Lietuvą ribojimus kai kurioms prekėms.
Mažesnes atakas iš šios grupuotės buvo patyrę Lietuvos teismai, Vilniaus savivaldybė, Šiaulių bankas, informacinių technologijų įmonė „Baltneta“, naujienų portalas „15min“, „Regitra“ ir „eTAKSI“.
Anksčiau šiais metais programišiai prisiėmė atsakomybę ir už išpuolius prieš kelias JAV valstijų vyriausybių interneto svetaines.
