Rusija ir jos pirmtakė Sovietų Sąjunga savo aparatais Marsą bando pasiekti dar nuo 1960 metų, tačiau iki šiol nė viena iš šių misijų nebuvo sėkminga. O bandymų nuo 1960 metų iš viso buvo net 19. Nemaža dalis šių bandymų baigėsi taip ir nepasiekus Žemės orbitos, keli aparatai Žemės orbitą pasiekė, bet nesugebėjo iš jos iškeliauti Marso kryptimi.
Sėkmingiausiais sovietiniais bandymais tirti Raudonąją planetą galima vadinti „Mars 2“ ir „Mars 3“ misijas. Tiesa, dalinai sėkmingos buvo tik orbitinės šių misijų dalys. Abiejų šių misijų moduliai, turėję pasiekti Marso paviršių, sugedo. „Mars 3“ zondas, pasiekęs Marso paviršių, veikė vos 20 sekundžių, bet orbitinis šios misijos modulis apie Marsą apsisuko dar 20 kartų ir liovėsi veikęs 1972 metų rugpjūčio 22 dieną.
Tuo tarpu Europos kosmoso agentūra oficialiai iki šiol dar nėra bandžiusi ant Marso paviršiaus nutupdyti savo zondų ir yra vykdžiusi tik vieną, tačiau sėkmingą Marso stebėjimo iš orbitos misiją „Mars Express“. Bet prie „Mars Express“ misijos buvo prijungtas britų „Beagle 2“ zondas, turėjęs nusileisti ant Marso. Deja, po nusileidimo jo signalo mokslininkai taip ir nesulaukė, o vėliau iš orbitos buvo pastebėta, kad nepilnai išsiskleidė 2 iš 4 jo saulės baterijos, tokiu būdu blokuodamos zondo ryšių anteną.
Idealiu atveju „Schiaparelli“ nusileidimas turėtų vykti taip:
Kol kas „Schiaparelli“ modulio nusileidimo procedūra Marse vyksta sėkmingai – visi signalai yra nominalūs.
EKA patvirtino, kad „ExoMars“ orbitinio modulio „Trace Gas Orbiter“ (TGO) pagrindinis variklis įsijungė ir pradėjo vykdyti pagrindinį patekimo į Marso orbitą manevrą. Numatyta variklio degimo trukmė yra 139 minutės. Variklis zondą pristabdys iki 5500 km/h greičio ir suteiks galimybę Marso gravitaciniam laukui „nučiupti“ TGO į savo orbitą.
Taip pat EKA gavo duomenų, kad „Schiaparelli“ patekimo į orbitą, artėjimo prie Marso ir nusileidimo demonstratoriaus modulis prabudo taip, kaip tikėtasi – likus valandai iki nusileidimo. Labai silpnas tai patvirtinantis signalas gautas iš Gigantiško metrinių bangų radijo teleskopo GMRT, esančio Indijoje.
„ExoMars“ Skrydžio vadovas Michelis Denisas patvirtino, kad GMRT teleskopas „Schiaparelli“ modulio signalą fiksuoja garsiai ir aiškiai, nusileidimas vyksta kaip numatyta.
EKA skelbia, jog „Schiaparelli“ nusileidimo faktas jau turėtų būti įvykęs ir laukia pirmųjų tai patvirtinančių telemetrinių duomenų.
„Schiaparelli“ telemetriniai duomenys GMRT teleskopo Žemėje kol kas nepasiekė (šiuo metu signalo kelias nuo Marso iki Žemės trunka apie 10 minučių), ant paviršiaus nusileidęs zondas negali susisiekti ir su TGO orbitiniu moduliu, kuris jau nusileido žemiau horizonto „Schiaparelli“ atžvilgiu.
Pasibaigus numatytam „Schiaparelli“ duomenų perdavimo į Žemę laikui džiūgauti dar anksti – duomenys, liudijantys apie sėkmingą nusileidimą, GMRT teleskopo nepasiekė, tačiau EKA nenusimena, nes signalas ir iki nusileidimo nebuvo labai stiprus.
Tikimasi, kad aiškesnės informacijos apie „Schiaparelli“ nusileidimą pateiks orbitinis EKA zondas „Mars Express“, tačiau iki šios informacijos gavimo arba negavimo mokslininkams teks nerimastingai laukti žinių.
{embed|undefined}„Mars Express“ duomenis sėkmingai perdavė, tačiau po jų analizės nepasidarė aiškesnė. Tad patikimos informacijos laukti teks dar kelias valandas.
EKA skelbia, kad orbitinis modulis TGO pateko į reikiamą orbitą aplink Marsą, tuo tarpu „Schiaparelli“ būsena bus vertinama visą naktį ir oficialų pareiškimą EKA žada ketvirtadienį ryte.
Naujausią tekstinę informaciją apie „ExoMars“ misijos būseną rasite EKA misijai skirtoje svetainėje, „ExoMars“ ir „ExoMars orbiter“ paskyrose socialiniame tinkle „Twitter“.
