Susitikimas, kuris turėjo įvykti gruodžio 29-ąją, dabar planuojamas gruodžio 21 dieną.
Europa atsiliko nuo ją palikusios Jungtinės Karalystės, kur anksčiau buvo EVA būstinė, tapusios pirmąja šalimi pasaulyje, suteikusia leidimą pradėti masinę vakcinaciją minėtu preparatu. Netrukus tokius leidimus suteikė JAV, Kanada, Singapūras ir Bahreinas.
Skelbdama pakeitimą EVA nurodė, kad pirmadienį gavus papildomų duomenų „išimtinis susitikimas... dabar numatytas gruodžio 21 dieną“.
EVA pridūrė, kad sprendimą galės priimti „tik tada, kai duomenys apie vakcinos kokybę, saugumą ir veiksmingumą bus pakankamai tikslūs ir išsamūs, kad būtų galima spręsti, ar vakcinos nauda yra didesnė už rizikas“.
Agentūra nepranešė, ar numatyto sprendimo dėl bendrovės „Moderna“ vakcinos priėmimo data – sausio 12-oji – lieka ta pati.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen sveikino šį pranešimą ir sakė, jog jis reiškia, kad vakcinavimas tikriausiai prasidės dar iki šių metų pabaigos.
„Svarbi kiekviena diena: labai sparčiai dirbame, kad leistume naudoti saugias ir veiksmingas COVID-19 vakcinas, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė ji. – Sveikinu EVA naujienas apie paankstintą susitikimą „Pfizer/BioNTech“ vakcinai iki Kalėdų aptarti. Tikėtina, kad pirmieji europiečiai bus paskiepyti iki 2020 metų pabaigos!“
Vokietija anksčiau didino spaudimą EVA ir sakė, kad nori patvirtinti vakciną „iki Kalėdų“.
„Tikslas – gauti patvirtinimą iki Kalėdų, – Berlyne žurnalistams sakė vokiečių sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas (Jensas Španas). – Norime pradėti vakcinavimą Vokietijoje iki šių metų galo.“
„Svarbi kiekviena diena“
Vokietija spaudimu palaikė Lenkiją ir Vengriją, jau anksčiau raginusias EVA veikti greičiau.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas gruodžio 4 dieną visuomeniniam radijui sakė, kad „Brexitas“ leido Britanijai geriau „imtis veiksmų“ ir „ginti savo interesus“.
Spaudimas EVA tęsėsi ir praėjusią savaitę vykusiame ES viršūnių susitikime.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė raginantis EVA „kuo greičiau“ suteikti leidimą vakcinai ir pridūrė, kad jį palaiko „keletas Europos lyderių“.
Jis pareikalavo, kad agentūra nurodytų datą, kada paskelbs savo sprendimą.
„Svarbi kiekviena diena, kiekviena diena reiškia milžiniškas žmonių netektis, naujus užsikrėtimus, milžiniškus nuostolius ekonomikai“, – sakė M.Morawieckis.
Italija taip pat prisijungė prie raginimų EVA. Sveikatos apsaugos ministras Roberto Speranza (Robertas Speranca) išreiškė viltį, kad EVA „galės patvirtinti „Pfizer/BioNTech“ vakciną anksčiau numatyto grafiko“.
Dar daugiau kritikos agentūra susilaukė po anksčiau gruodžio mėnesį paskelbto pranešimo apie kibernetinę ataką prieš EVA, per kurią buvo paimta su „Pfizer“ ir „BioNTech“ bei „Moderna“ vakcinomis susijusių duomenų.
Anksčiau agentūra sakė, kad Britanijos, JAV ir Kanados reguliuotojai vakciną patvirtino greičiau, nes jie suteikė trumpalaikį leidimą naudoti vakciną ekstremalios padėties sąlygomis, nesuteikdami licencijos, tuo metu agentūra šiai vakcinai išduos lygtinę vienų metų licenciją.
EVA vadovybė patikino, kad agentūra dirba „ištisą parą siekdama licencijuoti pirmąją vakciną nuo COVID-19“.
„Nors greitis yra iš esmės svarbu, saugumas yra mūsų svarbiausias prioritetas. Šios vakcinos bus suleistos milijonams ES žmonių, ir mes labai gerai suprantame mums tenkančią atsakomybę“, – europarlamentarams praėjusią savaitę sakė EVA vadovė Emer Cooke (Emer Kuk).
Vos prieš mėnesį prie agentūros vairo stojusi airė pridūrė, jog dar vienas tikslas yra užtikrinti, kad visos 27 ES valstybės gautų vakciną tuo pačiu metu.
„Tai reiškia, kad visos valstybės narės – didelės ir mažos – turės naudos iš bendradarbiavimo ES lygiu ir visos valstybės galės pradėti ruoštis vakcinacijos kampanijoms“, – sakė ji.
